Skaidraus atlygio direktyva Lietuvoje turėtų įsigalioti jau birželį, suteikdama darbuotojams teisę sužinoti, kaip apmokamas jų darbas, ir palyginti savo atlyginimą su tos pačios pareigybių grupės vidurkiais. Tačiau dėl direktyvos įgyvendinimo kyla vis daugiau klausimų – darbdaviai įspėja apie neaiškias taisykles ir galimą administracinę naštą.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė sako, kad didžiausias iššūkis yra ne pats principas mokėti vienodai už vienodą darbą, o jo praktinis taikymas.
„Sudėtingiausia suprasti vienodos vertės darbą. Darbuotojai turės būti suskirstyti į grupes, o pagal jas vėliau bus lyginami atlyginimai“, – aiškina darbdavių atstovė.
Pasak jos, praktikoje kyla daug klausimų, kaip palyginti skirtingas pareigybes, pavyzdžiui, ar buhalterio ir vadybininko darbas gali būti laikomas vienodos vertės.
Ji taip pat pabrėžia, kad nauji reikalavimai ypač apsunkins darbą mažoms įmonėms.
„Lietuvoje dauguma įmonių yra labai mažos. Dažnai vienas žmogus atlieka net kelias funkcijas. Tokiems verslams sukurti ir aprašyti atlygio sistemas, įvertinti grupes bus tikrai gana painu“, – sako A. Maldutytė.
Darbdavių konfederacija siūlo skaidraus atlygio direktyvos įgyvendinimą atidėti iki 2027 metų. Pasak A. Maldutytės, panašius sprendimus svarsto ir kitos Europos šalys.
Pašnekovės nuomone, Vyriausybės atstovai turėtų suburti komandą ir vykti į Europos Komisiją tartis dėl reikalavimų sušvelninimo.
Mes esame už skaidrų darbo užmokestį, už galimybę matyti ir žinoti. Bet kalbame apie administracinę naštą ir labai sudėtingą procesą.
A. Maldutytė
„Mes esame už skaidrų darbo užmokestį, už galimybę matyti ir žinoti. Bet kalbame apie administracinę naštą ir labai sudėtingą procesą, kiek ir kokių smulkių dalykų yra reikalaujama“, – teigia ji.
Taip pat skaitykite
Siekis – mažinti vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkį
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė pabrėžia, kad pagrindinis direktyvos tikslas – mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, nes jie, jos teigimu, išlieka reikšmingi.
„Senatvėje moterys patiria didesnę skurdo riziką. Prašymas nukelti [reglamento taikymą] reiškia ir teisės moterims gauti vienodą darbo užmokestį atidėjimą. Kuo vėliau įgyvendinama direktyva, tuo vėliau matomi rezultatai“, – sako ji.
V. Baliukevičienės teigimu, Lietuvoje darbo užmokesčio skirtumai mažėja, tačiau vis dar nepakankamai, nors moterų užimtumas šalyje – vienas didžiausių Europoje.
Ministerijos atstovė taip pat nesutinka, kad direktyva reikštų iš esmės naują administracinę naštą verslui, nes dalis reikalavimų jau galioja.
„Darbo apmokėjimo sistemos ir pareigybių grupavimas pagal kriterijus jau buvo privalomi ir iki šiol“, – sako ji.
Anot V. Baliukevičienės, valstybė taip pat rengia priemones, kurios turėtų palengvinti įgyvendinimą. „Yra VDI rekomendacijos, kaip pasiruošti įgyvendinti direktyvą“, – priduria ji.
Lietuvoje jau sutarta ir dėl duomenų rinkimo su socialiniais partneriais modelio.
„Kas mėnesį rinksime duomenis, o skaidrumo ataskaitą suformuos „Sodra“. Darbdaviams nereikės patiems skaičiuoti rodiklių – mes tai padarysime už juos“, – teigia ministerijos atstovė.
Pasigenda aiškumo
A. Maldutytė sako, kad su ministerija buvo tariamasi, kad direktyvos įgyvendinimas būtų kuo paprastesnis: „Mūsų vienas iš pagrindinių prašymų buvo, kad kuo mažiau viskas keistųsi ir kuo mažiau būtų administracinės naštos.“
Pasak Darbdavių konfederacijos prezidentės, buvo sutarta, kad kasmėnesinė „Sodrai“ teikiama ataskaita būtų papildyta nauju duomenų lauku – darbo valandomis, o likusius skaičiavimus atliktų pati „Sodra“.
Darbdaviai taip pat vieną kartą pateiktų informaciją apie darbuotojų grupes ir darbo režimą, vėliau reikėtų tik atnaujinti pasikeitimus.
„Vieną kartą pranešame, kokiai grupei priklauso žmogus, koks jo darbo režimas. Vėliau – tik jei kas nors keičiasi. Kas mėnesį papildomai duodi tik valandas, o visa kita „Sodra“ apskaičiuoja ir padaro“, – sako ji.
Vis dėlto, pasak A. Maldutytės, įgyvendinimo procese planuotas modelis komplikuojasi – atsiranda papildomų duomenų srautų ir neaiškumų dėl sistemų derinimo. Vis dar trūksta galutinių taisyklių, kurios aiškiai apibrėžtų teikiamus duomenis, o pats procesas reikalauja reikšmingo IT sistemų pritaikymo.
Ji pabrėžia, kad pati idėja yra gera, tačiau abejoja dėl realaus poveikio: „Nelabai tikiu, kad kažkas iš esmės pasikeis, nes skirtumų dažnai atsiranda dėl skirtingų pareigybių. O tų pačių pareigybių ir dabar privalo būti toks pat atlygis.“
Konkrečių kolegų atlyginimų nematys
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. Baliukevičienė sako, kad Lietuva pasirengusi įgyvendinti direktyvą, o Seimo sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu.
Ji taip pat nurodo, kad Europos lyčių lygybės institutas yra parengęs metodines priemones įmonėms. Jos pritaikytos skirtingo dydžio organizacijoms ir padeda įsivertinti pareigybes pagal nustatytus kriterijus.
Atsakydama į abejones dėl atlygio viešinimo, ministerijos atstovė pabrėžia, kad sistema nenumato galimybės matyti konkrečių kolegų atlyginimų.
Mes negalėsim sužinoti konkretaus žmogaus darbo užmokesčio – bus pateikiami tos pačios pareigybių grupės vidurkiai.
V. Baliukevičienė
„Mes negalėsim sužinoti konkretaus žmogaus darbo užmokesčio – bus pateikiami tos pačios pareigybių grupės vidurkiai“, – sako ji.
Pasak V. Baliukevičienės, tikslas – sudaryti galimybę įvertinti, ar atlygis atitinka realią situaciją: „Pirmas etapas yra gauti valandų vidurkį – kad galėtume lyginti obuolius su obuoliais.“
Pašnekovė priduria, kad darbuotojai matys ir savo valandinį atlygį, ir grupės vidurkį, o prireikus galės kreiptis paaiškinimų.
Didesnės įmonės, turinčios nuo šimto darbuotojų, taip pat turės rengti darbo užmokesčio skaidrumo ataskaitas, jose bus pateikiami įvairūs rodikliai – vidurkiai, medianos, papildomos išmokos.
„Tai nėra vienas žingsnis ar viena priemonė – tai visa sistema, kurią darbdaviai turės analizuoti kartu su darbuotojų atstovais“, – sako V. Baliukevičienė.
„Sugrupuos lyg avių bandą“
A. Maldutytė sako, kad pareigybių grupavimas ir atlygio sistemų taikymas yra neišvengiami bet kokio dydžio organizacijose.
„Pareigybes turėti ir suskirstyti jas į grupes reikia visiems. Ir nustatyti jų taikymo principus“, – teigia ji.
Vis dėlto, jos nuomone, pati direktyva nevisiškai atitinka šiuolaikinę darbo rinkos realybę.
Pasak pašnekovės, šiandien darbdaviai vis dažniau siekia individualizuoti darbo sąlygas, o ne taikyti vienodus sprendimus grupėms.
„Visa Vakarų civilizacija buvo kuriama remiantis individualizmu. Kiekvienas galvoja apie savo galimybes, augimą“, – sako ji.
A. Maldutytė pabrėžia, kad įmonės jau dabar taiko individualizuotas motyvavimo priemones – nuo sveikatos draudimo iki kitų naudų, priklausomai nuo darbuotojo poreikių. Jos vertinimu, direktyvos logika gali riboti šį lankstumą.
Direktyva mus stumia į tokį sugrupavimą – tarsi visus kaip avių bandą sugretintume, kur visi turi būti lygūs ir viską vieni apie kitus žinoti.
A. Maldutytė
„Direktyva mus stumia į tokį sugrupavimą – tarsi visus kaip avių bandą sugretintume, kur visi turi būti lygūs ir viską vieni apie kitus žinoti“, – sako ji.
V. Baliukevičienė su tokia interpretacija nesutinka. Pasak ministerijos atstovės, esmė yra ne suvienodinti atlygius, o užtikrinti jų skirtumų pagrįstumą: „Direktyva jokiais būdais neliepia visiems mokėti vienodai – atlygis turi būti grindžiamas aiškiais kriterijais. Jeigu žmogus turi ilgesnį stažą, normalu, kad jis gali uždirbti daugiau.“
Ji priduria, kad pirmiausia darbuotojams bus pateikiami vidurkiai pagal pareigybių grupes, o esant didesniems skirtumams jie galės prašyti detalesnių paaiškinimų.
„Darbuotojas, gavęs tokią informaciją, gali tuo ir apsiriboti. Pamato vidurkį – jei jis nesiskiria daugiau kaip 5 procentais, viskas gerai. Bet jeigu skiriasi, jis gali toliau prašyti informacijos“, – paaiškina V. Baliukevičienė.
Sudėtingiausia – įvertinti vienodą darbo vertę
A. Maldutytė skeptiškai vertina galimybę įgyvendinti direktyvą be papildomo pasirengimo laiko, ypač dėl duomenų kokybės ir praktinio pasiruošimo.
„Manau, kad duomenys bus labai nekokybiški. Dalis įmonių negalės jų pateikti laiku ir kokybiškai“, – sako ji.
Pasak Darbdavių konfederacijos prezidentės, didžiausias iššūkis darbdaviams – ne pačios pareigybės, o jų vertės nustatymas ir grupavimas.
„Sudėtingiausia įvertinti, kada darbo vertė yra vienoda, ir sugrupuoti pareigybes pagal ją“, – teigia ji.
A. Maldutytės vertinimu, tai atitrauks įmones nuo pagrindinės veiklos.
„Užuot galvojęs apie augimą ir klientus, verslas bus priverstas užsiimti administraciniais procesais ir dirbti su dideliu stresu“, – sako ji.
Vis dėlto V. Baliukevičienė teigia, kad situacija nėra tokia kritiška, kaip prognozuoja darbdaviai, dalis įmonių jau yra pasiruošusios.
„Labai daug darbdavių jau ruošiasi – kai kurie pradėjo jau prieš dvejus metus“, – sako ji ir pabrėžia, kad direktyvos įsigaliojimas nereiškia, kad staiga bus imti taikyti visi reikalavimai.
„Duomenys už birželio mėnesį bus pradėti teikti liepos pabaigoje, tad dar liks pora mėnesių programuoti“, – aiškina ji.
Pasak ministerijos atstovės, pirmieji mėnesiai gali būti sudėtingesni, tačiau tai laikoma natūralia įgyvendinimo proceso dalimi.
„Gali būti, kad pirmą mėnesį nepavyks be klaidų, bet tai normalu“, – teigia ji.
Parengė Ignas Ramanauskas
