Šią savaitę paaiškėjus, kad per tris mėnesius antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas atsiėmė apie 40 proc. sistemos dalyvių, o prekybininkams fiksuojant išaugusią apyvartą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako nesuprantanti kritikos dėl esą nepakankamos ministerijos komunikacijos, gyventojus siekiant įtikinti kaupti toliau.
Anot ministrės, reikėtų „nustoti smerkti“ žmones, kurie lėšas išleidžia savo poreikiams, nes reforma priimta norint sprendimus jiems leisti priimti patiems.
„Nelabai suprantu kaltinimų (kad ministerija nepakankamai švietė visuomenę – ELTA), nes man niekaip nesueina galai – o ką, ministerija galėjo pakeisti žmonių mąstymą? Ne, tiesiog šita reforma ir buvo padaryta, kad žmones įgalinti patiems priimti sprendimus“, – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo J. Zailskienė.
Anot jos, apklausos rodo, jog atsiimtas lėšas dalis gyventojų planuoja investuoti, papildomus finansus taip pat ketina panaudoti grąžindami paskolas ir pirkdami būstą, įvairiems buities poreikiams, kai kurie ketina sudaryti trečios pensijų pakopos sutartis.
„Žinote, vartojimas vartojimui nelygu – jeigu žmogui reikia name pasidaryti valymo įrenginius arba užsidėti ant stogo saulės elektrinę ir jis taupys nuolat, kiekvienais metais, tai čia, ko gero, yra puiki investicija, tikrai ne prastesnė nei antros pensijos pakopos priedas prie pensijos“, – tikino ministrė.
„Pirmiausia labai norėčiau, kad mes visi nustotume smerkti gyventojus, nes kiekvienas iš mūsų turime tikrai savo asmenines patirtis, savo aplinką ir kas geriau gali žinoti apie tai, kur leisti pinigus, jeigu ne pats žmogus, tų pinigų šeimininkas. Tai aš net neabejoju Lietuvos žmonių atsakingumu ir tai, ką jie daro, reiškia jiems tai yra pats svarbiausias dalykas“, – teigė J. Zailskienė.
Komentuodama pirmojo reformos ketvirčio rezultatus, premjerė Inga Ruginienė šią savaitę teigė apgailestaujanti, kad šalies pensijų fondai nesugebėjo įtikinti gyventojų, jog papildomai kaupti pensijai apsimoka.
J. Zailskienė pažymėjo šiuo klausimu pasigendanti didesnės pensijų fondų valdytojų atsakomybės.
„Šiuo atveju tai yra mūsų fondų valdytojų (…) darbas. Valstybės paskatinimas, priemoka tiems, kurie kaupia antroje pensijų pakopoje, paliko, o jie tiesiog tikrai turėtų kalbėti, aiškinti ir įtikinti, kad ta sistema gera“, – kalbėjo ministrė.
„Pirmiausia tai fondai nieko nepadarė, kad įtikinėtų (žmones likti kaupime – ELTA), jie tikrai daugiau rūpinosi, kad tas įstatymas būtų jiems patogesnis, bet mes tikrai derėjomės ir atsižvelgėme, padarėme atsiskaitymą kas tris mėnesius, ne kas mėnesį, nes tikrai suprantame, kad tai nėra paprasta. Bet jie šitoje vietoje tikrai turėtų prisiimti didelę atsakomybę ir turėtų pagalvoti, kaip jie turi įtikinti žmones“, – sakė ji.
Pensijų fondų bendrovės skaičiuoja, kad per pirmą reformos ketvirtį iš antros pakopos sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių, dar kiek mažiau nei 900 tūkst. gyventojų liko kaupti toliau.
Iš viso pensijų fondai neteko 4,4 mlrd. eurų – iš jų 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai nusprendė gyventojams sudaryti galimybę nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos kartu su investicine grąža atsiimti visas lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus, išsiimama suma neapmokestinama.
