Pats nuostabiausias metas gamtoje, bent jau man, yra būtent dabar – prieš pat didįjį pumpurų sprogimą. Kai yra gana šilta, bet dar nėra uodų, kai miške dar šviesu, nors pirmi krūmų lapeliai jau išlindę, o visa paklotė tiesiog mirga nuo įvairiausių žiedų.
Dar nespėjo susivynioti mėlyni žibučių kilimai, bet jau jas skuba pakeisti baltažiedės ir geltonžiedės plukės, kiškio kopūstai, visur daugybė švitriešių, violetinių rūtenių, pagrioviuose geltonai žybsi šalpusniai, ir jau pradeda rodytis kiaulpienių žiedai. Gegužinės žvynašaknės irgi iškišo savo rožines keistas puslankiu išriestas garbanas.
Sustokit akimirkai prie šitų žiedų, kai kaitina vidurdienio saulė. Koks ten gyvenimas verda! Pačios įvairiausios musės, uodeliai, vapsvos, bitės, kamanės tik ir zuja aplink. Keisčiausios tokios, lėtos, labai ilgu straubliuku musės zvimbeklės. Jos lėtai pakimba prie žiedo ir siurbčioja nektarą. Sunkiasvorės kamanės tiesiog nukrenta ant žiedo, pamaklinėja ir skrenda prie kito. Pavienės laukinės bitės it vijurkai sukasi tarp žiedų, net įžiūrėti jas sunku. Bet jei bitė mėgaujasi rūtenio nektaru – tai vėl ji skris būtent prie rūtenio, jei geria saldų žvynašaknių sirupėlį – tai lankys žvynašaknes. Naminės bitės atrodo tokios lėtos, palyginti su jų laukinėmis giminaitėmis. Taip pat tarp žiedų sukiojasi ir daugybė drugių: karpytūnių, citrinukų, spungių, dilgėlinukų, pleštekių. Tikrai verta bent valandėlę pasmaksoti. Nes jau po savaitės kitos, lapija užgoš šituos spalvotus kilimus ir čia jau vyks visiškai kitos šventės.
Šiuo metu vis dar vyksta rupūžių vestuvės. Įsiaudrinę patinai balose griebia savo kibiomis letenėlėmis viską, kas kruta, tikėdamiesi, kad tai bus patelė. Kartais net ant apsnūdusio karoso užropoja. Meilė tikrai gali būti akla, na, šiuo atveju gal aistra. Pievinių ir mėlynųjų, tai yra smailiasnukių, varlių koncertai į pabaigą. Bet prasidėjo fantastiškos kūmučių sutartinės. Balos tiesiog skamba nuo keistų jų skudučių.
Žalčiai kai kur vestuves jau atšoko, bet dar galite užtikti vieną kitą jų kamuolį besirangantį, kur dešimtys patinų bando tapti tėvais su viena riebesne žaltiene.
Na, ir, žinoma, dabar pats tinkamiausias laikas klausytis paukščių chorų. Vos prašvinta, o ypač saulei tekant, visi giesmininkai verčiasi per galvą bandydami pasirodyti savo išrinktosioms ir varžovams, kokie jie yra neprilygstami. Šiemet itin daug girdžiu liepsnelių, bet su jomis, be abejo, gieda ir įvairiausi strazdai, kikiliai, karietaitės, startos, kiek vėliau, prašvitus, prisijungia jau grįžusios pilkosios pečialindos, varnėnai, alksninukai su karveliais keršuliais.
Na, ir, žinoma, dabar pats tinkamiausias laikas klausytis paukščių chorų. Vos prašvinta, o ypač saulei tekant, visi giesmininkai verčiasi per galvą bandydami pasirodyti savo išrinktosioms ir varžovams, kokie jie yra neprilygstami. Šiemet itin daug girdžiu liepsnelių, bet su jomis, be abejo, gieda ir įvairiausi strazdai, kikiliai, karietaitės, startos, kiek vėliau, prašvitus, prisijungia jau grįžusios pilkosios pečialindos, varnėnai, alksninukai su karveliais keršuliais. Žodžiu, visi, kas tik turi balsą ir kas turi, dėl ko ir kam giedoti, – laido kakarynę.
Paukščiai ne tik laido kakarynę, bet ir skuba pratęsti giminę. Jau šiuo metu turėtų būti išsiritę pirmieji žąsiukai, dančiasnapiukai. Pempės ir gervės kantriai tupi ant kiaušinių. Ir daug kitų sparnuočių jau deda pirmus kiaušinius. Tačiau migracija dar nepasibaigusi, dar Nemuno deltos pievose gausybė žąsų ir gulbių, dar laukiame kregždžių bei gegučių (spėju, kad kitą savaitę pirmosios pasirodys, jei dar nepasirodė).
Na, ir šiuo metu yra pats kiškių kažkelintų vestuvių įkarštis. Dabar dažnai ilgaausius galima tiesiog vidury dienos pievose straksinčius grupelėmis pastebėti. Dažniausiai tai kiškienė kelių kavalierių yra persekiojama. Jei kuris bernas būna per įkyrus, labai greitai gauna kupron nuo damos.
Štai kiek įdomybių vyksta. Nepraleiskit tos nuostabios akimirkos, kai sprogs medžių pumpurai ir miškai pilką nusidėvėjusią skrandą pakeis į žalsvą naują kvepiantį rūbą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
