Praėjus vos 48 valandoms po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo intensyvų Irano bombardavimą, į konfliktą įsitraukė Libane veikianti ginkluota grupuotė „Hezbollah“, išreiškusi paramą savo globėjui.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
„Hezbollah“, artimiausia Teherano nevalstybinė sąjungininkė, nuo kovo 2 d. į kaimyninį Izraelį paleido šimtus raketų ir dronų, atidarydama dar vieną karo frontą ir eikvodama Izraelio karinius išteklius.
„Hezbollah“ yra ir karinė grupuotė, ir politinė partija, kontroliuojanti didžiąją dalį Pietų Libano. Jungtinės Valstijos ją laiko teroristine organizacija, nors Europos Sąjunga į juodąjį sąrašą yra įtraukusi tik jos ginkluotąjį sparną.
Reaguodamas į „Hezbollah“ atakas, Izraelis pradėjo sausumos invaziją į Pietų Libaną ir surengė intensyvią oro smūgių kampaniją, kurios metu, vietos sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, žuvo daugiau nei 2 000 žmonių ir daugiau nei 1,2 milijono buvo priversti palikti savo namus.
Šiandien, Teheranui ir Vašingtonui derantis dėl galimo taikos susitarimo, Iranas kaip vieną iš pagrindinių savo reikalavimų iškėlė išpuolių prieš jo sąjungininkus regione – konkrečiai Izraelio smūgių „Hezbollah“ – nutraukimą.
„Vertingiausias turtas regione“
„Iranas laiko „Hezbollah“ savo vertingiausiu turtu regione – savo fronto linija prieš Izraelį, todėl į taikos susitarimą neįtraukus Libano, Izraelis galėtų toliau silpninti jo pagrindinę atgrasymo priemonę“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos vadovė Sanam Vakil.
„Skirtingai nuo Irako ar Jemeno grupuočių, „Hezbollah“ yra įsikūrusi prie Izraelio sienos ir turi didelį raketų arsenalą, todėl atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant Irano įtakos svertus tiek karo veiksmuose, tiek derybose“, – pridūrė ji.
„Hezbollah“ yra vadinamosios „pasipriešinimo ašies“ – Irano ginkluotų sąjungininkų tinklo ir Teherano remiamų kovotojų grupuočių – pagrindas. Šį tinklą taip pat sudaro Jemeno hučių sukilėliai ir Iraną palaikančios sukarintos grupuotės Irake – sąjungininkai, kurie taip pat įsitraukė į karą.
Dešimtmečius kurta „pasipriešinimo ašis“ tapo pagrindiniu Teherano priešakinės gynybos strategijos elementu: ji leidžia plėsti įtaką už šalies ribų, kartu sumažinant būtinybę tiesiogiai konfrontuoti su pagrindiniais priešais – Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
Pastaraisiais metais šis aljansas patyrė keletą smūgių. „Hezbollah“, viena iš pagrindinių karinių ir politinių jėgų Libane, susilpnėjo po metus trukusio sekinančio karo su Izraeliu, kuriame žuvo ilgametis grupuotės lyderis Hassanas Nasrallah. Net ir po to, kai 2024 m. pabaigoje konfliktą užbaigė trapi paliaubų sutartis, Izraelis tęsė išpuolius prieš grupuotės vadovybę ir karinį arsenalą.
„Hezbollah“ buvo beveik visiškai sutriuškinta – bent jau tokia vyravo nuomonė. Tačiau ši grupuotė nustebino daugelį stebėtojų nuolatiniais išpuoliais prieš Izraelį, leidžiančiais manyti, kad ji tebeturi nemažą raketų ir sviedinių arsenalą.
„Nepaisant pastarųjų nuostolių, Iranas vis dar laiko „Hezbollah“ savo pagrindine atgrasymo priemone ir apsidraudimu nuo Izraelio smūgių, galinčiu tiesiogiai grasinti Izraeliui, jei Iranas būtų užpultas“, – sakė S. Vakil.
Ginčas dėl paliaubų
Balandžio 7 d. Iranui ir Jungtinėms Valstijoms susitarus dėl dviejų savaičių paliaubų, susitarimas beveik iškart žlugo, nes liko neaišku, ar jis apima Libaną. Vašingtonas teigė, kad susitarime nenumatytas Izraelio atakų prieš „Hezbollah“ nutraukimas, tačiau Teheranas tvirtino priešingai.
Praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai įsigaliojo paliaubos, Izraelis surengė daugiausiai aukų pareikalavusius išpuolius prieš Libaną, kurių metu žuvo daugiau nei 300 žmonių, o sužeista – daugiau nei 1 000. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Vėliau Izraelis sumažino išpuolių prieš Libaną mastą.
Socialiniame tinkle „X“ Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas teigė, kad Izraelio smūgiai „liudija apie apgaulę ir sulaužytą“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo. „Iranas niekada nepaliks savo libaniečių brolių ir seserų“, – teigė jis.
Iranas neatsakė smūgiais Izraeliui, tačiau Teheranas atsisakė atidaryti Hormuzo sąsiaurį, pagrindinę pasaulinio naftos ir dujų tiekimo arteriją bei esminę paliaubų sąlygą, sukeldamas dar didesnę riziką ir taip trapiam paliaubų susitarimui. Po to, siekdamas sustabdyti Teherano naftos ir dujų eksportą, JAV karinis jūrų laivynas ėmė blokuoti Irano uostus ir eismą sąsiauryje.
Prieš balandžio 11 d. Islamabade vykusias JAV ir Irano pareigūnų taikos derybas Teheranas paskutinę akimirką pagrasino pasitraukti iš derybų dėl Izraelio tęsiamų išpuolių prieš „Hezbollah“. Galiausiai Irano delegacija vis dėlto dalyvavo derybose, nors šalims ir nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo pabaigos.
Prieš derybas Islamabade Iranas paskelbė 10 punktų taikos planą, kuriame, be kitų reikalavimų, buvo numatyta nutraukti JAV ir Izraelio atakas prieš jo ginkluotus sąjungininkus Libane, Irake ir Jemene.
Visgi ketvirtadienį pranešta, kad Izraelis ir Libanas pasiekė 10 dienų paliaubas.
Galios projekcija
Ekspertų teigimu, „Hezbollah“ apsauga ir jos įtraukimas į bet kokį taikos susitarimą bus Irano prioritetas.
„Hezbollah“ yra seniausias ir svarbiausias Irano sąjungininkas bei jo atstovas regione, be to, grupuotė įsitraukė į karą, siekdama paremti Iraną, todėl Iranas nori jai atsilyginti tiek, kiek tik gali“, – sakė Irano gynybos klausimų ekspertas iš Vašingtono instituto Farzinas Nadimi.
„Iranas taip pat nori, kad svarbiausias jo sąjungininkas išliktų įtakingas, ir siekia užkirsti kelią jo tolesniam silpnėjimui“, – pridūrė ekspertas.
1982 m., reaguodamas į Izraelio invaziją į Libaną, kuriame tuo metu vyko alinantis pilietinis karas, Iranas padėjo įkurti „Hezbollah“ organizaciją. Nuo pat įkūrimo ši šiitų politinė ir karinė organizacija gauna didelę finansinę ir politinę paramą iš Irano – šalies, kurioje dauguma gyventojų yra šiitai.
Organizacijos „International Crisis Group“ vyresnysis Irano analitikas Naysanas Rafati teigė, kad „Hezbollah“ gynimas įgijo didesnę svarbą nuo 2024 m. gruodžio, kai nuo valdžios buvo nušalintas ilgametis Teherano sąjungininkas Sirijos prezidentas Basharas al Assadas. B. al Assado valdymo laikotarpiu Sirija buvo vienintelė, be Irano, valstybė „pasipriešinimo ašyje“.
„Per pastaruosius pusantrų metų Irano įtaka ir galios demonstravimas Levante smarkiai sumenko“, – sakė N. Rafati.
Tai susiję ir su „Hezbollah“ silpninimu – grupuotė jaučia vis didesnį vidaus ir tarptautinį spaudimą nusiginkluoti. Be to, šalies pietuose, „Hezbollah“ tvirtovėje, buvo dislokuota Libano kariuomenė – tai tapo dar vienu smūgiu šiai grupuotei.
N. Rafati teigimu, dėl ideologijos ir geografinės padėties Iranas nenori prarasti „Hezbollah“ kaip sąjungininkės.
„Siekdamas įtraukti ją į platesnio masto paliaubas [ir taikos susitarimą], Iranas, atrodo, yra pasiryžęs užtikrinti, kad ši grupuotė galėtų toliau veikti – ar kaip politinis veikėjas, ar tiesiogine prasme kaip karinė jėga prie Izraelio šiaurinės sienos“, – sakė jis.
Lieka neaišku, ar Izraelis sutiks nutraukti smūgius „Hezbollah“ ir išvesti savo pajėgas iš Pietų Libano pagal bet kokį JAV ir Irano taikos susitarimą.
