Nepriklausomoms valdyboms galas? Žemaitaitis nori atsisakyti to, kas Lietuvą atvedė į EBPO

Po abstrakčiu naujosios Vyriausybės programos punktu apie valstybės valdomų įmonių peržiūrą gali slypėti Lietuvai pakenkti galintys pasiūlymai, įspėja bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius. Vienas naujosios valdžios lyderių Remigijus Žemaitaitis užsimena, kad tai susiję ir su nepriklausomų valdybų panaikinimu.

„Įmonių peržiūra, eliminavimas nepriklausomų valdybų. Ką parodė nepriklausomos valdybos, jų tikslas – pelno siekimas, dividendų didinimas, o ne valstybės interesas“, – praėjusią savaitę LRT TELEVIZIJAI sakė R. Žemaitaitis, paklaustas apie svarbiausius Vyriausybės programos punktus.

„Nemuno aušros“ pirmininkas šių savo žodžių kol kas plačiau nekomentuoja.

„Kai bus sprendimas, tada. Nes dabar tik tekste programos“, – LRT.lt paaiškino jis.

„Igničiu“ neapsiribos

„Iš naujo įvertinsime valstybės valdomų įmonių procesų valdymą“, – taip skamba Seimui pateiktoje Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje esantis punktas.

Remiantis kitų „Nemuno aušros“ Seimo frakcijos narių pasisakymais, už jos slypi ne tik nepriklausomų valdybų, bet ir galimo energetikos bendrovės „Ignitis“ išbraukimo iš biržos klausimas.

„Tą punktą įrašėme ir kai bus patvirtinta naujos Vyriausybės programa, mes ieškosime būdų, galimybių delistinguoti tas akcijas („Igničio“). Tai užtruks metus, dvejus, o gal ir 5-erius metus. Jei estai išpirko „Enefit“ akcijas, manau, mes irgi galime tą dalyką padaryti. Valdyti 75 proc. ir 100 proc. akcijų yra didelis skirtumas“, – praėjusią savaitę LRT RADIJUI dėstė Robertas Puchovičius.

Tuo metu Artūras Skardžius šia tema uždavė klausimą I. Ruginienei per programos pristatymą.

„Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad tautos ūkio svarbiausios ūkio šakos priklauso valstybei, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ar Vyriausybės priemonių plane atsiras nuostatos, kad būtų įvertinta AB „Ignitis grupė“ ir kitos valstybės valdomos įmonės? Ar jos valdomos efektyviai ir tarnauja viešajam interesui?“ – klausė jis.

„Tas siekis, kad valstybė būtų valstybės rankose, yra. Vertinsime visas galimybes, kad tos valstybės valstybės rankose būtų kuo daugiau“, – atsakė premjerė.

Nepriklausomi nariai

Vyriausybės įsteigto analitinio bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 33 valstybės valdomos įmonės (VVĮ).

Rugpjūčio 1 dieną jose iš viso dirbo 122 valdybų nariai, iš kurių 71, t. y. 59 proc., – nepriklausomi. Nepriklausomos VVĮ valdybos yra Lietuvoje nuo 2010 metų vykdytų reformų pasekmė.

Kaip pažymima Valdymo koordinavimo centro (VKC) tinklalapyje, tais metais pirmą kartą paskelbta valstybės valdomo komercinio naudojimo turto apžvalga atskleidė, kad daugumos VVĮ veiklos rezultatai buvo prasti, o įmonių finansinė kapitalo grąža 2009 metais siekė vos 0,1 proc. ir buvo gerokai mažesnė už Europos vidurkį (apie 9 proc.).

2017 metais, jau prasidėjus pokyčiams, VVĮ rezultatai ėmė gerėti: valstybei leido gauti 202 mln. eurų grąžą, tai yra du kartus daugiau nei 2014 metais.

VKC teigimu, kontroliuodama VVĮ, valstybė neretai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje: viena vertus, ji (per tam tikras institucijas) yra VVĮ akcininkė, kita vertus, ji (per kitas institucijas) reguliuoja tam tikrus rinkos sektorius, kuriuose veikia jos valdomos įmonės. Taip susikuria interesų konfliktas, kurį siekiama išspręsti kuo labiau atskiriant įmonių valdymą nuo rinkos kontrolės.

„Vyriausybė buvo numačiusi pertvarkyti VVĮ vadovų ir kolektyvinių valdymo bei priežiūros institucijų skyrimo bei motyvavimo sistemą. Šios pertvarkos tikslas – į VVĮ valdybas, stebėtojų tarybas ir aukščiausius vadovų postus pritraukti daugiau nepriklausomų kompetentingų specialistų, galinčių užtikrinti, kad įmonė veiktų efektyviai ir kryptingai siektų įgyvendinti patvirtintą strategiją.

Nors reglamentavimas nuolatos tobulinamas, jau dabar mažiausiai pusė visų valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybų ar valdybų narių turi atitikti nepriklausomumo kriterijus – būti ne valstybės tarnautojai ar valstybės valdomų įmonių darbuotojai, o kvalifikuoti profesionalai, dirbantys privačiajame sektoriuje ir turintys rinkos, kurioje veikia valstybės valdoma įmonė, žinių, finansų ir strateginio planavimo kompetencijas“, – aiškinama centro tinklalapyje.

Lietuva visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare tapo 2018 metų liepą. Siekdama įstoti į turtingųjų klubu vadinamą organizaciją, Lietuva intensyviai vykdė darbus, susijusius su 2015 metais EBPO pristatytomis konkrečiomis rekomendacijomis Lietuvai gerojo valdymo srityje.

Be nepriklausomų valdybų atsiradimo, buvo atliktas ir vienodą veiklą vykdančių įmonių – urėdijų ir kelių priežiūros įmonių – jungimas. Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbo pradžioje Lietuvoje buvo 118 VVĮ, o pabaigoje – 38.

Šiuo metu pagrindinės savybės, kurių siekiama formuojant VVĮ valdybą, – kompetencija, politinis nešališkumas ir profesionalumas. Pasak VKC, tai galima užtikrinti renkant nepriklausomus valdybų ir stebėtojų tarybų narius ir įdiegiant atitinkamą motyvavimo sistemą.

„Daugelyje šalių savininko teises įgyvendinančios institucijos atstovų skaičius akcininko renkamuose kolegialiuose organuose siekia vieną ar du narius (Švedijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje). Visgi, šiuo metu dažnai pripažįstama, jog politikų tiesioginis dalyvavimas valdybose (ir stebėtojų tarybose) nėra optimalus dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, galimas interesų konfliktas siekiant užtikrinti, jog įmonės veikla nėra politizuota. Antra, politikai dažnai neturi pakankamai laiko dėl jų pareigų ir kasdienių reikalų institucijose“, – aiškina centro atstovai.

Gal išstosime iš EBPO?

„Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas R. Ambrazevičius R. Žemaitaičio mintis apie nepriklausomų valdybų naikinimą įvertino su šypsena.

„Dar siūlyčiau Lietuvai pagalvoti apie išstojimą iš EBPO“, – ironizavo jis.

Pašnekovas priminė, kad 2018 metais Lietuva stodama į šią organizaciją įsipareigojo, kad jos viešasis sektorius, pradedant valstybinėmis įmonėmis, bus valdomas pagal geriausias EBPO praktikas.

„Jos sako, kad vienintelė galimybė veikti VVĮ efektyviai, skaidriai ir tvariai yra turėti kuo daugiau nepriklausomų narių valdybose. Tai pripažįstama visame pasaulyje ir G20 šalių.

Nepriklausomų valdybų naikinimas yra grįžimas atgal 10 ar daugiau metų. Visi gerai prisimename, kai „Lietuvos geležinkeliai“ ar kitos VVĮ neturėdavo jokio pelno, investicijos į infrastruktūros palaikymą ir naują plėtrą buvo minimalios. Be to, nuolat girdėdavome apie su korupcija susijusius skandalus.

Pastaruoju metu tokių dalykų nelabai girdėti. Be to, anksčiau pelno nebuvo, o dabar yra. Paprastai reguliuojamų įmonių pelnas yra nustatomas reguliuotojo. Pavyzdžiui, yra Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jie neuždirbs daugiau pelno, o jei dėl kažkokių priežasčių uždirbtų, tą pelną turėtų grąžinti vartotojams. Čia yra visų monopolinių įmonių principas.

Efektyvumas ir skaidrumas, tai – ką parodo VVĮ veiklos rezultatai. Tai pripažįsta ta pati EBPO. Su geriausiomis valdysenos praktikomis viešajame sektoriuje galima susipažinti Lietuvoje“, – kalbėjo R. Ambrazevičius.

Jis pastebėjo, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos VVĮ padarytas progresas davė ir kitų apčiuopiamų darbo vaisių.

„Tarkim, įsivaizduokime, jei suskystintų gamtinių dujų terminalą statytų įmonė, kuri neturi valdybos, nepriklausomų narių, nurodymus tiesiogiai teikia koks nors ministras ar viceministras. Kaip manote, ar būtume jį pastatę? Galiu pasakyti, kad daug tokių projektų buvo nepastatyta arba jų kaina išaugo kartais. O mes pastatėme laiku ir neviršydami numatyto biudžeto. Tokių sėkmingų projektų yra nedaug visame pasaulyje apskritai. O čia VVĮ tai padarė.

Kitas pavyzdys – prisijungimas prie kontinentinės Europos elektros tinklų. Tai didžiulis projektas, kokio niekas dar nėra atlikęs. Jis labai sėkmingai įvykdytas, nes ateina verslo profesionalai, pasišventę dirbti VVĮ. Jie ten milijonų tikrai neuždirba, o suranda pačius geriausius vadovus, atitinkamai motyvuoja juos. Vadovai suburia komandas, kurios padaro puikiausius darbus visai Lietuvai. Jei kažkam atrodo, kad tai yra blogai, tai tada mums reikia grįžti gal ir į sovietinius laikus“, – sakė R. Ambrazevičius.

Apie tai, kad „Nemuno aušros“ atstovams gali būti ne taip paprasta įgyvendinti savo planą, svarstė ir finansų analitikas, „Kelių priežiūroje“ nepriklausomu valdybos nariu dirbantis Nerijus Datkūnas.

„Ką pasakė R. Žemaitaitis – skamba labai kategoriškai. Manau, tai jo asmeninė nuomonė, kuri galbūt netaps Vyriausybės darbotvarke“, – teigė jis.

„Iš tikrųjų, traukinys yra gerokai nuvažiavęs į priekį. VVĮ valdysena yra visiškai kito lygio, nei buvo anksčiau (paprotinio lygio). Nemanau, kad įmanoma atsukti taip smarkiai, kaip kalba R. Žemaitaitis, atgal“, – pridūrė N. Datkūnas.

Turėjo prieigą prie resursų

R. Ambrazevičius priminė, kad tais laikais, kai VVĮ nebuvo nepriklausomų valdybų, politikai galėjo savo rankomis pasiekti visus sprendimus, o gal ir tose įmonėse esančius resursus.

„Tai viena priežasčių, kodėl tos įmonės neturėdavo pelno. Gal jos nupirkdavo kažką iš kažko už tam tikrą kainą...“ – sakė jis.

Pašnekovas pridūrė, kad nors pelno siekimas nėra pirminis monopolinių valstybinių įmonių tikslas, kai veikla vykdoma užsienyje, tai yra visiškai normalu.

„Jei kalbame apie elektrą, ko mums reikia? Kad gautume tą elektrą nuolatos, 24 val. per parą, nesvarbu, kas nutiktų. Kainą nustato reguliatorius, kuris žiūri, kiek galės prie elektros kainos užsidirbti. Yra metodikos, pagal kurias nepriklausomas reguliatorius nustato.

Kitas klausimas – kodėl VVĮ užsienyje dirba ir ten uždirba pelnus. Visas pasaulis eina šiuo keliu, nes vietos monopolininkė neturėtų konkuruoti su vietos žaidėjais, privačiu verslu. Tačiau kai VVĮ išeina į užsienio rinkas, ji tampa eiliniu žaidėju. Tada ji konkuruoja su visais. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse ir kt. Jei ji sugeba per dukterines įmones sėkmingai verslus plėsti ir uždirbti pelną ten, tas pelnas atkeliauja pas mus dividendais ir prisideda prie mūsų šalies gerovės.

Jei kažkas sako, kad tai blogai, tai jis sako, kad pinigų atkeliavimas iš verslo darymo užsienyje yra blogai. Pažiūrėkite, ką kinai, ką skandinavai daro? Pavyzdys – „Telia“. Mes džiaugiamės, o jie džiaugiasi, kad turi verslą čia, Lietuvoje. Visi patenkinti. Aišku, galbūt mes norėtume savo, bet kažkaip tuo metu negalvojome, kad galima turėti savo telekomunikacijų įmonę“, – kalbėjo jis.

Keli blogi pastarojo meto pavyzdžiai

R. Ambrazevičius dar atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvoje buvo keli blogosios valdysenos pavyzdžiai, kai vienu ypu pakeistos visos arba beveik visos VVĮ valdybos.

Šiemet vasarį pasitraukė visa „Lietuvos žirgyno“ valdyba, liepą atšaukta visa Valstybinių miškų urėdijos valdyba.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje po atrankos į naują kadenciją liko tik viena ankstesnės kadencijos atstovė Agnė Amelija Mikalonė iš Susisiekimo ministerijos. Kiti keturi valdybos nariai – nauji (du dar neišrinkti).

R. Ambrazevičiaus vertinimu, tokie pavyzdžiai galėtų būti pateisinami tik tokiu atveju, jei VVĮ valdybos būtų padariusios kažką itin negero.

„Dirbo labai blogai, padarė kažką tokio, pavogė ir pan.“, – sakė jis.

Tačiau šių trijų įmonių atveju bent jau viešai tokios informacijos nėra.

„Matome, kad įmonė veikia puikiai, stengiasi įgyvendinti strategijas, atliepti akcininkų lūkesčius. Tada tie patys valdybos nariai nori aplikuoti antrai kadencijai, o jiems sako: „Ačiū, mums jūsų paslaugų nebereikia“, – pasakojo R. Ambrazevičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad tokie pokyčiai VVĮ valdybose kažkodėl sutampa su pasikeitimais šalies valdžioje.

„Tai griauna pasitikėjimą viešojo sektoriaus akcininkais, Vyriausybe, nes žmonės nesupranta, kodėl taip įvyko. Šiuo atveju nė vienas buvusios valdybos narių nebuvo perrinktas. Tada natūralus klausimas – kas ten nutiko? Nieko nesakoma, o tada žmonės sugalvoja kažką patys: „Matyt, ministras nori savo žmones susistatyti ir pan.“, – kalbėjo R. Ambrazevičius.

Jis pridūrė, kad toks valdymas labiausiai kenkia pačiai bendrovei.

„Įsivaizduokite paprastą įmonę, kurioje viskas veikia, bet staiga visi vadovai yra pakeičiami. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip šios bendrovės būklė keisis? Ta įmonė bent metus strigs kaip liūne įklimpęs vežimas. Tai yra šūvis sau į koją.

Panašiai yra ir su valdyba. Naujai paskirti nariai į specifiką sugeba įsigilinti maždaug per metus. Jei pakeičiate visus valdybos narius, maždaug metus jie nesukuria jokios vertės“, – aiškino bendrovių valdysenos ekspertas.