Trečiadienį Europos Komisija (EK) išdėstė savo planus, kaip ji ketina smarkiai sumažinti savo priklausomybę nuo JAV ir Azijos technologijų bei teikti pirmenybę europietiškiems skaitmeniniams sprendimams.
Šie planai gali dar labiau supykdyti Jungtines Valstijas, kurios pastaraisiais metais griežtai priešinosi ES baudoms ir taisyklėms, taikomoms JAV technologijų įmonėms.
Per pastaruosius metus ES sustiprino pastangas skatinti vidaus gamybą įvairiuose sektoriuose ir pasivyti konkurentus JAV ir Kinijoje.
Komisija siūlo technologijų suverenumo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama stiprinti Europos skaitmeninį savarankiškumą ir atsparumą. Ji trečiadienį pristatė Europos technologinio suverenumo dokumentų rinkinį – priemonių rinkinį, kuriuo siekiama stiprinti Europos puslaidininkių, dirbtinio intelekto (DI), debesijos ir atvirojo kodo pajėgumus.
„Negalime sau leisti pasikliauti kitomis technologijomis, kurios užtikrina mūsų ligoninių veikimą, mūsų energijos tinklų stabilumą ir mūsų paslaugų saugumą. Tai susiję su mūsų piliečių apsauga, mūsų interesų gynimu ir mūsų pačių pasirinkimų priėmimu. Europa turi talentų, mokslinių tyrimų kompetenciją, pramoninę bazę ir bendrąją rinką. Kartu turime šias stipriąsias puses paversti technologiniu suverenumu“, – pabrėžė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Rinkinį sudaro du pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – Lustų aktas 2.0 ir Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas, taip pat Atvirojo kodo strategija ir Strateginės skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto energetikos srityje veiksmų gairės.
Kartu šiomis priemonėmis remiamas Europos siekis tapti DI žemynu, stiprinamas jos skaitmeninis savarankiškumas ir padedama kurti tvaresnę skaitmeninę ateitį. Jos padės padidinti pagrindinių technologijų pasirinkimą ES įmonėms, piliečiams ir viešojo administravimo institucijoms.
Šis žingsnis žengtas, nes Europa tebėra labai priklausoma nuo pagrindinių skaitmeninių technologijų tiekėjų iš už Europos Sąjungos ribų ir, plintant dirbtiniam intelektui, sparčiai didėja kompiuterijos pajėgumų paklausa. Juo siekiama sumažinti struktūrinę priklausomybę ir užtikrinti, kad Europa galėtų kurti, diegti ir apsaugoti technologijas, kuriomis europiečiai remiasi. Tai rodo, kad ES požiūris į technologijas iš esmės pasikeitė, nurodoma EK pranešime.
Pasak Komisijos, puslaidininkiai yra labai svarbūs dirbtiniam intelektui ir technologijoms, kurias europiečiai naudoja kasdien. Nuo 2023 metų galiojantis Lustų aktas buvo pirmasis ES atsakas į kritinį pažeidžiamumą pasaulinėje puslaidininkių tiekimo grandinėje. Tačiau pažangios gamybos ir lustų projektavimo srityje Europa vis dar labai priklausoma nuo trečiųjų šalių. Tikimasi, kad su dirbtiniu intelektu susiję komponentai skatins būsimą augimą ir iki 2030 metų sudarys daugiau kaip 70 proc. puslaidininkių rinkos.
Lustų aktas 2.0 bus grindžiamas Europos pranašumais, be kita ko, pagrindinių lustų srityje, ir juo bus stiprinami pajėgumai pažangiųjų puslaidininkių technologijų, kuriomis maitinamos dirbtinio intelekto taikomosios programos, srityje.
Jis paspartins leidimų išdavimą, sustiprins bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais partneriais ir įdiegs naują Europos puslaidininkių regionų kompetencijos ženklą. Be to, taikant ekosisteminį metodą, Europos lustų gamintojai bus priartinti prie savo klientų ir bus remiamasi augančių sektorių, pavyzdžiui, duomenų centrų, debesijos paslaugų teikėjų ir DI gigafabrikų, paklausa. Galiausiai jis rems investicijas ir strateginius projektus, kartu šalindamas pažeidžiamumą, dėl kurio gali kilti pavojus pasiūlai.
Europos debesijos ir dirbtinio intelekto pajėgumų didinimas
Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas yra pagrindinė Komisijos dirbtinio intelekto veiksmų plano dalis. Juo siekiama per ateinančius penkerius–septynerius metus patrigubinti duomenų centrų pajėgumus Europoje ir sustiprinti DI taikymo strategijos vaidmenį skatinant diegimą.
Aktu bus remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos pažangiųjų ir tvarių technologijų srityje, kartu derinant DI užmojus su įsipareigojimais klimato srityje. Juo bus supaprastintos duomenų centrų diegimo visoje ES sąlygos, daugiausia dėmesio skiriant labai tvariems ir novatoriškiems įrenginiams tokiu mastu, kokio reikia dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Juo taip pat bus nustatyta bendra ES masto debesijos ir dirbtinio intelekto suverenumo vertinimo sistema, kartu išlaikant didžiąją mūsų rinkos dalį atvirą panašiai mąstantiems partneriams.
Tai padės apsaugoti ypatingos svarbos taikomąsias programas ir neskelbtinus duomenis ir remti pažangių debesijos ir DI technologijų kūrimą ir diegimą. Jis taip pat rems labiau koordinuotą požiūrį į DI diegimą visose valstybėse narėse, be kita ko, pasitelkdamas DI patirties ir spartinimo centrus, kurie veikia kaip vietos centrai, padedantys integruoti DI ir didinti jo mastą.
Skaitmeninio savarankiškumo stiprinimas pasitelkiant atvirąjį šaltinį
Europoje yra daugiau kaip trys milijonai atvirojo kodo duomenų teikėjų. Jie teikia Europoje sukurtus ir Europai skirtus skaitmeninius sprendimus, grindžiamus Europos principais ir vertybėmis.
Atvirojo kodo strategija grindžiama šia galia, kad būtų kuriami ir teikiami suverenesni sprendimai. Ji padidins atvirojo kodo alternatyvų mastą tokiose prioritetinėse srityse kaip debesijos paslaugos, dirbtinis intelektas, interneto technologijos, kibernetinis saugumas ir puslaidininkiai. Ji taip pat stiprins atvirojo kodo ekosistemą investuojant į įgūdžius, remiant atvirojo kodo startuolius ir gerinant ilgalaikę Europos atvirojo kodo skaitmeninės infrastruktūros priežiūrą ir saugumą.
Strategija taip pat bus remiamas aktyvesnis atvirojo kodo naudojimas viešojo administravimo institucijose, pasitelkiant viešųjų pirkimų gaires ir geriausią praktinę patirtį. Ji skatins diegti europinius sprendimus ir rems standartus bei sąveikumą, be kita ko, pasitelkdama tokias iniciatyvas kaip Atviro interneto platforma.
Europos energetikos sistemos skaitmeninimas, kartu užtikrinant tvarų skaitmeninimą
Europos energetikos sektoriaus skaitmeninimas yra kaip niekad reikalingas, nes didelės energijos kainos daro spaudimą pramonės konkurencingumui ir namų ūkių biudžetams. Be to, prognozuojama, kad augant skaitmeninei infrastruktūrai visoje Europoje padidės elektros energijos paklausa. Energetikos sektoriaus skaitmeninimo ir Dirbtinio intelekto strateginėse veiksmų gairėse nagrinėjami abu aspektai ir nustatoma, kaip dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai sprendimai gali užtikrinti tvarų skaitmeninės infrastruktūros integravimą į energetikos sistemą ir kartu padėti padidinti Europos energetikos sistemos efektyvumą.
Šiomis veiksmų gairėmis bus užtikrinta, kad duomenų centrai būtų tvariai ir skaidriai integruoti į energetikos sistemą. Komisija sudarys palankesnes sąlygas energetikos ir skaitmeninių sektorių bendradarbiavimui, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų integravimas į tinklą ir būtinas švarios energijos tiekimas, kartu apsaugant vandens ir energijos išteklius.
Šios veiksmų gairės taip pat paspartins skaitmeninių ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimą, kad būtų pagerinta ir patobulinta Europos elektros energijos infrastruktūra, kartu remiant spartesnį pažangiųjų skaitiklių, kurie yra labai svarbūs siekiant suteikti Europos vartotojams galimybę geriau kontroliuoti savo energijos vartojimą ir galiausiai sumažinti sąskaitas už energiją, diegimą.
Be to, tai padės kurti nepriklausomus ir saugius DI modelius energetikos sektoriuje, apmokytus remiantis Europos duomenimis ir sukurtus Europos įmonių. Supaprastinus keitimąsi tarpvalstybiniais energetikos duomenimis, bus užtikrintas pažangiųjų energetikos paslaugų įsisavinimas ir lankstumas, o tai gali padėti sutaupyti milijonus eurų visoje Europoje.
