Net ir gerai besimokantys abiturientai, laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą, kasmet praranda daug taškų ne dėl žinių stokos, o dėl streso, skubėjimo ir netinkamų pasiruošimo įpročių, sako Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.
Anot mokslininkės, daugeliui mokinių didžiausiu iššūkiu tampa ne sudėtingos formulės, bet gebėjimas egzamino metu išlikti ramiems, susikaupti ir nepasimesti pamačius sunkesnę užduotį.
Pasak dėstytojos, nemaža dalis mokinių per egzaminą pradeda save vertinti pagal pirmą sudėtingesnį uždavinį. Jei jo nepavyksta išspręsti iš karto, atsiranda įtampa, kuri vėliau trukdo susikaupti net ir prie paprastesnių klausimų.
„Mokiniai dažnai galvoja: jei kažko neišsprendžiau iš karto, vadinasi, nemoku. Bet matematika taip neveikia. Kartais užtenka kelių minučių ramiai perskaityti užduotį ir staiga pamatai sprendimą, kurio iš pradžių nepastebėjai“, – sako dr. V. Kravčenkienė.
Anot jos, prieš egzaminą daugelis mokinių daro tą pačią klaidą – bando per trumpą laiką išmokti kuo daugiau. Tuomet mokymasis tampa panašus ne į pasiruošimą, o į chaotišką informacijos gaudymą: „Jeigu matematiką prisimename tik kartą per savaitę, natūralu, kad dalis temų pasimiršta. Daug geriau veikia trumpesnis, bet reguliarus kartojimas – tada informacija daug lengviau išlieka atmintyje“, – aiškina specialistė.
V. Kravčenkienė pastebi, kad per egzaminus nemažai taškų mokiniai praranda ne dėl sudėtingų formulių, o dėl skubėjimo. Vieni puola prie sunkiausių uždavinių, kiti pradeda panikuoti pamatę neįprastą formuluotę ir praranda pasitikėjimą savimi.
Pasak jos, labai svarbu neleisti stresui perimti kontrolės ir nesustoti prie vieno uždavinio. „Jei kažkas nepavyko iš pirmo karto, tai dar nereiškia, kad nepavyks vėliau. Visada rekomenduoju pradėti nuo aiškesnių uždavinių – kai pavyksta išspręsti kelis klausimus, atsiranda daugiau ramybės ir pasitikėjimo savimi“, – teigia ji.
KTU dėstytoja pataria: ką verta prisiminti prieš matematikos egzaminą:
1. Pradėkite nuo lengvesnių uždavinių
Pirmiausia spręskite tai, ką mokate geriausiai – taip greičiau atsiras daugiau pasitikėjimo savimi ir mažės įtampa.
2. Paskutinę naktį prieš egzaminą skirkite poilsiui
„Pervargusios smegenys dirba lėčiau. Kartais papildoma miego valanda prieš egzaminą duoda daugiau naudos nei dar vienas išspręstas uždavinys“, – sako dėstytoja. Jei labai norisi, pasikartokite pagrindines formules ir faktus ryte.
3. Spręskite užduotis ranka
Vien skaityti teoriją neužtenka, būtinai reikia ją atgaminti žodžiu arba raštu. Rašymas ir sprendimas padeda informaciją įsiminti daug geriau.
4. Mokykitės trumpiau, bet reguliariai
Keturios valandos vieną dieną nėra efektyviau nei valanda kasdien. Matematikai labai svarbus nuoseklumas.
5. Išlikite ramūs pamatę neįprastą užduotį
Net jei uždavinys atrodo sudėtingas, dažniausiai jis remiasi jau žinomais principais. Svarbiausia – nepasiduoti po pirmų minučių ir išnaudoti visą jums skirtą egzaminui laiką.
Labai svarbus ir poilsis. Artėjant egzaminams moksleiviai dažnai aukoja miegą, manydami, kad papildoma valanda prie sąsiuvinių padės pasiekti geresnį rezultatą.
„Smegenims reikia poilsio lygiai taip pat, kaip ir mokymosi. Neišsimiegojęs mokinys gali ne tik sunkiau susikaupti, bet ir padaryti elementarių klaidų, net gerai mokėdamas temą“, – sako dr. V. Kravčenkienė.
KTU dėstytoja pastebi, kad vis daugiau moksleivių ieško ne tik papildomų žinių, bet ir aiškesnės sistemos, kaip mokytis efektyviau bei jaustis ramiau prieš egzaminus. Pasak mokslininkės, gerą rezultatą dažniausiai lemia ne paskutinės nakties mokymasis, o nuoseklus darbas, praktika ir gebėjimas egzamino metu išlikti ramiam.
