Trečiadienio rytą Latvijoje ir Estijoje buvo paskelbti įspėjimai dėl galimos oro grėsmės. Kaip rašė Latvijos žiniasklaida, buvo pakelti oro policijos naikintuvai, o Alūksnės savivaldybėje paskelbtas geltonasis perspėjimas. Tuo metu Estijoje dėl galimos dronų keliamos grėsmės įspėjimai galiojo šešiose apskrityse. Abiejose šalyse oro pavojaus režimas buvo atšauktas po 6 valandos ryto.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše:
LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis sako, kad į pranešimus apie galimą oro pavojų estai reagavo gana ramiai, o ir palyginti su ankstesniais atvejais gyventojų informavimo sistema šįkart suveikė sklandžiausiai.
„Šį kartą veiksmų seka turbūt buvo ramiausia ta prasme, kad nesukėlė didelių pasipiktinimų. Nebuvo ir didelių klaidų. Informavimo sistema buvo padaryta ir išpildyta tvarkingiausiai ir be didesnių sukrėtimų“, – LRT RADIJUI komentuoja V. Matulaitis.
Pasak jo, oro pavojaus režimas truko apie dvi valandas: pirmieji pranešimai Estiją pasiekė 3.48 val. nakties, o prieš 6 val. ryto oro pavojus buvo atšauktas.
„Buvo išplatinti du pranešimai: pirmasis pasiekė dvi apskritis Pietryčių Estijoje, o po to [oro pavojaus signalas] buvo praplėstas į dar šešias apskritis. 5.52 val. pavojus buvo atšauktas“, – sako Estijos lietuvis.
Anot V. Matulaičio, vėliau Estijos gynybos ministras žiniasklaidai teigė, kad situacija buvo atidžiai stebima, koordinuojant veiksmus su Baltijos oro policijos ir sausumos pajėgų daliniais.
„Esminis dalykas yra tas, kad situacija buvo stebima ir kad vis dėlto, bent jau kiek yra žinoma, tie dronai nekirto Estijos sienos“, – pabrėžia LRT bendradarbis.
Jo teigimu, vykstant Ukrainos atakai prieš Sankt Peterburgą, buvo stebima, kad dronai skrido ir netoli Estijos sienos. Kai kurių iš jų trajektorija sukėlė įtarimų, kad jie gali įskristi į šalies teritoriją, todėl didesnės rizikos apskrityse gyventojams buvo išsiųsti pranešimai apie galimą oro pavojų. Taip pat nurodyta, jog pastebėjus dronus ore reikia kuo skubiau skambinti 112 ir ieškoti priedangos.
„Tai yra žemiausias įspėjamasis pranešimas ir jis nesieskalavo į aukštesnį, kur jau yra sakoma, kad gresia realus pavojus ir reikia slėptis. Tai to ir užteko, o vėliau oro pavojus buvo atšauktas <..>. Buvo sureaguota laiku ir šis oro incidentas išsisprendė gana greitai“, – sako V. Matulaitis.
Pasak jo, apie potencialią oro pavojaus grėsmę gyventojai buvo informuojami specialiomis programėlėmis ir SMS žinutėmis.
„Dauguma savo išmaniuosiuose telefonuose turi specialias programėles. Jų yra dvi – „Estijos programėlė“ ir gynybos ministerijos „Būk pasiruošęs“. Taip pat tų rajonų, kur yra potencialesnė grėsmė, gyventojai turbūt gauna pranešimus ir trumposiomis SMS žinutėmis. Tie pranešimai galimi trimis kalbomis, kurias galima nusistatyti“, – pasakoja Estijos lietuvis.
Jo teigimu, Estijoje nuo pat pradžių buvo akcentuojama, jog turi būti labai aiškus informavimo algoritmas, kad gyventojams nereikėtų interpretuoti gaunamos informacijos, todėl juos pasiekiančių pranešimų turinys nesikeičia.
„Tokių incidentų metu yra baimės, sumišimo ir panikos elementas, todėl turi būti labai aiškios, trumpos žinutės, ką konkrečiai daryti. Kiek aš esu matęs tų žinučių turinį, jis nesikeičia. Tik pačioje pradžioje buvo nesusipratimas, kai vietoj prevencinės įspėjamosios žinutės buvo atsiųsta grėsmės žinutė, kad yra oro pavojus ir reikia slėptis, nors tokios situacijos nebuvo“, – sako V. Matulaitis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
