Dar prieš metus apie finansinių technologijų bendrovę „Foxpay“ Lietuvoje nežinojo beveik niekas. Tačiau po žiniasklaidos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos banko, o, galiausiai, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos parodyto dėmesio „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės ir jos gyvenimo draugo Vilhelmo Germano vardai linksniuojami turbūt kiekvienuose namuose.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Foxpay“ įsteigta 2009 m. Vilniuje ir iki 2020 m. vasario veikė pasivadinusi „Mokėjimo terminalų sistemos“. Anuomet ji priklausė bendrovei „Saugos investicijų biuras“, kurios akcininkai yra Tomas Liubertas ir Alvydas Sadeckas.
I. Trinkūnaitė „Foxpay“ įsigijo 2022 m. spalį ir iki šių metų liepos buvo vienintelė jos akcininkė. Dabar jai priklauso 91 proc. akcijų, o likusius 9 proc. po lygiai yra pasidalinę Narimantas Bloznelis, Georgas Kotominas ir Saulius Galatiltis.
S. Galatiltis yra ir dabartinis „Foxpay“ direktorius. Anksčiau jis yra buvęs su kriptokeitykla „Binance“ susijusios „Bifinity“ vadovu, vadovavo Lietuvos banko Investicijų valdymo departamentui, dirbo „Invegos“ stebėtojų taryboje. Tuo metu N. Bloznelis ir G. Kotominas susiję su finansinių technologijų įmone „BankingLab“.
Tarp ankstesnių „Foxpay“ vadovų yra ir Mindaugas Navickas, Seimo narės, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis. M. Navickienė savo ankstesnių pareigų neteko paaiškėjus apie jos skrydį privačiu lėktuvu į Dubajų ir kitus ryšius su I. Trinkūnaite ir V. Germanu.
Registre nurodoma, kad „Foxpay“ yra įsikūrusi Konstitucijos pr. 18B, t. y. neseniai baigtame statyti verslo centre „Artery“.
Bendrovė turi licencijas, kurios leidžia verstis mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos veikla. Tačiau jai nuo liepos 16 d. yra paskirtas laikinasis administratorius „Grant Thornton Baltic“.
„Foxpay“ 2023 m. gavo 1,9 mln. eurų pajamų, uždirbo beveik 75 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, 2024 m. spalio 24 d. įmonė turėjo 23 darbuotojus, kuriems rugsėjį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 4432,96 euro (apie 2682 eurai į rankas).
Teikia įmokų surinkimo paslaugas
Remiantis centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, „Foxpay“ yra pasirašiusi aibę sutarčių su įvairiomis valstybinėmis įmonėmis ir viešosiomis įstaigomis.
Tarp didžiausios vertės sutarčių yra „Kauno energija“, už 100 tūkst. eurų įsigijusi įmokų surinkimo ir administravimo paslaugų, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, už beveik 65 tūkst. eurų nusipirkusi mokėjimo terminalo nuomos ir įmokų surinkimo paslaugų.
Kauno miesto poliklinika už beveik 114 tūkst. eurų pirko savitarnos mokėjimo terminalų nuomos ir įmokų surinkimo paslaugų, Informacinės visuomenės plėtros komitetas už beveik 906 tūkst. įsigijo atsiskaitymo per VIISP (Elektroninius valdžios vartus) tarpininkavimo paslaugų.
Savo tinklalapyje „Foxpay“ aiškina, kad jie jau daugiau nei 10 metų teikia įmokų surinkimo paslaugas verslui ir fiziniams asmenims. Tarp įmonės pateikiamų produktų yra jų programėlė „Foxpay app“, „Foxbox“ terminalai, „Foxpay Mastercard“, taip pat sprendimai elektroninėms parduotuvėms, terminalai ir sąskaitos verslui.
Sulaukė teisėsaugos dėmesio
Apie galimas problemas „Foxpay“ veikloje pirmiausia pranešė žiniasklaida. „Verslo žinios“ gegužę paskelbė tyrimą apie nelegalių elektroninių kazino aptarnavimo schemą, kurioje minima ir „Foxpay“. „15min“ birželį atskleidė, kad I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas yra pasikeitęs vardą (anksčiau buvo Vilius Židelis) ir teistas už sukčiavimą.
Birželio 17 d. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, paprastai sakant, pinigų plovimo pranešė STT.
„2024 m. birželio 6 d. STT gavo Generalinės prokurorės pavedimą atlikti nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie įmonės „Foxpay“ veiklą“, – nurodoma pranešime.
Liepos 12 d. apie apribotą „Foxpay“ veiklą paskelbė Lietuvos bankas. Nurodyta, kad bendrovė toliau gali vykdyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusius mokėjimus. Uždrausta teikti finansines paslaugas su I. Trinkūnaite susijusiems asmenims, taip pat klientams, kurie užsiima lošimais, virtualiomis valiutomis ir pan.
„Nustatyta, kad „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, be to, „Foxpay“ veikloje faktiškai dalyvavo su I. Trinkūnaite artimais ryšiais susijęs asmuo, kuris buvo įtraukiamas į įvairius su „Foxpay“ veikla susijusius klausimus“, – paaiškino Lietuvos bankas.
„Tam tikrais atvejais „Foxpay“ stebėsenos sistema neveikė ir įtartinos klientų mokėjimų operacijos nebuvo stabdomos, „Foxpay“ neatliko vidinių mokėjimo operacijų tarp įstaigos klientų stebėsenos. (...) „Foxpay“ prie savo informacinių sistemų suteikė prieigą vartotojams, kurių tapatybės negalima buvo nustatyti“, – be kita ko rašoma jo pranešime.
Rugpjūčio 13 d. Lietuvos bankas pranešė, kad „Foxpay“ veiklą apribojo dar griežčiau, nes bendrovė ir toliau vykdė mokėjimo operacijas tarp privačių fizinių bei juridinių asmenų, įskaitant didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamus subjektus.
Galiausiai, spalio 18 d. FNTT pranešė, kad atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas dėl galimo pinigų plovimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkimo.
Jo metu buvo sulaikyti V. Germanas, I. Trinkūnaitė ir M. Navickas. Pastarieji vėliau buvo paleisti už užstatą, o V. Germanas kol kas lieka suimtas.
FNTT įtaria, kad bendrininkų grupė 2023–2024 metais galėjo legalizuoti mažiausiai 17 mln. eurų, taip pat duoti per 100 tūkst. eurų kyšių.
Tyrimo metu sulaikyta 24 mln. eurų kainuojanti specializuota kriptovaliutos „kasimo“ įranga, kratų metu rasta maždaug pusė milijono eurų grynųjų, taip pat meno kūrinių ir prabangių laikrodžių.
Tyrimas taip pat aiškinasi aplinkybes, susijusias su M. Navicko bendrovės „LitLab“ administracinio pastato statybomis Vilniaus oro uosto teritorijoje ir „Foxpay“ dalyvavimu valstybinių institucijų viešuosiuose pirkimuose.
