Net septynių Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų programose siūloma „nacionalizuoti“, „delistinguoti“ ar kitaip „valstybei grąžinti“ energetikos bendrovę „Ignitis“. Ekonomistas Marius Dubnikovas šiuos pasiūlymus tiesiai šviesiai vadina absurdiškais. Savo ruožtu socialdemokratas Gintautas Paluckas pastebi, kad jų kaina siektų daugiau nei 450 mln. eurų, o pokytis jokios naudos neatneštų.
Šiuo metu didysis 75 proc. „Ignitis grupės“ akcijų valdytojas per Finansų ministeriją yra Lietuvos valstybė. Likę 25 proc. akcijų po 2020 m. įgyvendinto pradinio viešo akcijų platinimo priklauso instituciniams ir mažmeniniams investuotojams.
Šių akcijų supirkimui nepritaria ir liberalas Eugenijus Gentvilas. Jis sako, kad atvirkščiai – „Igničio“ pavyzdžiu galėtų pasekti ir daugiau valstybinių įmonių, pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Politologas Nerijus Maliukevičius LRT.lt sakė, kad „Ignitis“ kai kurių politikų taikiniu tapo, nes Lietuvoje apskritai mėgstama per rinkimus eskaluoti energetikos temą. Be to, jis priminė, kad šios temos jautrumą savo tikslams išnaudoti itin mėgsta Rusija.
Siūlo nacionalizuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos šių metų Seimo rinkimams skirtame leidinyje „Igničio“ pavadinimą galima rasti penkių partijų programose.
„Nacionalizuota AB „Ignitis“, – rašo Artūro Orlausko vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Eduardo Vaitkaus Lietuvos liaudies partijos teigimu, strategines įmones turi valdyti tik valstybė, todėl reikia nutraukti „Igničio“ privatizavimą.
„Susigrąžinsime AB „Ignitis grupė“ valstybinį valdymą“, – žada Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Grąžinti „Ignitį“ valstybei, žymiai sumažinti elektros kainas“, – siūlo iš Darbo, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų sudaryta Taikos koalicija.
Galiausiai, Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno Aušra“ teigia, kad AB „Ignitis“ akcijų delistingavimą laiko prioritetu.
„Ignitis grupė“ valdo saulės ir vėjo elektrinių bendrovę „Ignitis renewables“, Vilniaus ir Kauno kogeneracines elektrines, „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO), elektros ir dujų tiekėją „Ignitis“, „Ignitis gamybą“, kuriai priklauso Elektrėnų kompleksas, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir kt., bei dar kelias įmones.
2020 m. spalį „Ignitis grupė“ Vilniaus ir Londono akcijų biržose pardavė 20 mln. savo akcijų ir pritraukė 450 mln. eurų investicijų.
Privertė atsidusti
„Viešpatie, viešpatie... Šie rinkimai išsiskiria ypač dideliu populizmu ir taikymu į visuomenei sunkiai suprantamus, bet vibruojančius klausimus. Vienas jų yra kažkieno tai nacionalizavimas“, – taip po gilaus atodūsio pasiūlymus nacionalizuoti „Ignitį“ įvertino M. Dubnikovas.
Pasak jo, šis naratyvas politikams yra patrauklus, nes leidžia pasirodyti galingiems.
„Tai grynai veikimas per žmonių psichologiją – rodyti, kad jeigu tu mane išrinksi, aš būsiu va toks galingas, kad net atiminėsiu iš kitų turtą ir teiksiu tam tikrą socialinį-ekonominį teisingumą.
Praeitą kartą netgi buvo tokių pasiūlymų – nacionalizuoti pensijų fondus. Tartum jie būtų kitų žmonių. Dabar yra bandymas virpinti jausmus, nacionalizuoti „Ignitį“, kuris ir taip priklauso valstybei (75 proc. akcijų). Kaip galima nacionalizuoti įmonę, kuri ir taip valdoma valstybės? Tai yra logikos susikirtimas“, – svarstė jis.
Ekonomistas dar sakė, kad su tokiais pasiūlymais taikoma į žmonėms jautrias temas.
„Iškyla idėjų kurti lietuvišką valstybinį banką, kuris tartum turėtų dalinti pigias paskolas. Žmonėms tai labai rezonuoja, nes didžioji dalis žmonių turi paskolas. Jos skaudžios. Tarsi norima palengvinti, bet paprastai tai baigiasi labai baisiais sprendimais.
Apie „Ignitį“ kalbama norint sukelti rezonansą. Kas iš to bus, kokia nauda? Keliama mintis, kad bus pigi ar net nemokama elektra. Bet nepamirškime, kad ji ir taip dabar jau pigi. Taip, 2022 m. buvo didžiulė tragedija, kai Rusijos ekonominis karas prieš Ukrainą sukėlė energetinių išteklių kainas. Žmonės vis dar su skauduliu prisimena elektros ir dujų kainas“, – sakė jis.
M. Dubnikovas pasiūlymus vadino absurdiškais, nes visos pažangios vakarietiškos valstybės kotiruoja savo įmonių akcijas tam, kad jos būtų skaidresnės.
„Tam, kad tas, kas nori ir mato perspektyvų valstybinėje kompanijoje, galėtų nusipirkti jos akcijų. Tam, kad pritrauktų užsienio kapitalą ar kapitalą apskritai.
Tie, kas siūlo nacionalizuoti ir taip valstybinę kompaniją, tikrai taiko į žmonių, kurie mažiau gilinasi, jausmus ir emocijas. Net neabejoju, kad toks veiksmas net nebūtų daromas, jei šios partijos patektų į valdančiąją daugumą, nes pagaliau, be to, kad tai neracionalus pasiūlymas, reikėtų pasiskaičiuoti, kiek milijonų tai kainuotų. Nacionalizavimas nereiškia, kad atimtų iš riebaus kapitalisto turtą. Nacionalizavimas reikštų kompensacijas, o tai kainuotų milijonus. Už tą turtą investuotojai sumokėjo, už tas akcijas, kurios dabar yra biržoje“, – pabrėžė jis.
„Nacionalizavimas reikštų kompensacijas, o tai kainuotų milijonus“, – M. Dubnikovas.
Pašnekovo teigimu, panašaus pobūdžio rinkimų pažadai dėmesio sulaukia dėl menko Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo.
„Tie, kas nori rasti informacijos, tikrai randa. Problema yra žmonės, kurie pripuolamai mato šią temą spaudoje, viešose diskusijose. Lietuvoje finansinio švietimo labai trūksta, kaip valdomas turtas, kaip valdomi pinigai, kas yra birža, akcijos ir pan., – svarstė M. Dubnikovas. – Sakyčiau, sektinas Lenkijos pavyzdys, kur pastaruosius kelerius metus buvo priimta politika ir labai daug investuojama į finansinį švietimą. Praktiškai per visas valstybines institucijas, pradedant centriniu banku, baigiant ministerijomis, siekiama kaip įmanoma daugiau sukurti finansinio švietimo erdvės.“
Aštri tema
N. Maliukevičius priminė, kad energetika Lietuvoje visada buvo politinių batalijų taikinyje.
„Prisiminkime „Mažeikių naftą“, kovą tarp skirtingų politinių programų ir vizijų. Energetikos gigantai visada, ir ne tik Lietuvoje, sulaukia daug politikų dėmesio. Tai yra rinkos veikėjai, turintys didelę įtaką žmonių nuotaikoms, gerovei.
Dėl to energetiniai dalykai būna tiesiogiai susiję su rinkimais, rinkėjų simpatijomis. Nieko keisto, kad kai kurios politinės partijos pasirenka tokį kelią ir bando flirtuoti su savo rinkėju, žadant jam energetinius sprendimus“, – sakė jis.
Politologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad energetika yra mėgstamas Rusijos spaudimo įrankis.
„Turime kaimyną, kuris visada išnaudoja energetiką kaip spaudimo ir įtakos priemonę, netgi karo priemonę. Tai tampa labai jautria tema“, – sakė jis.
„Turime kaimyną, kuris visada išnaudoja energetiką kaip spaudimo ir įtakos priemonę, netgi karo priemonę“, – N. Maliukevičius.
Pasigenda racionalumo
G. Paluckas, vertindamas kitų partijų siūlymus, pirmiausia pastebėjo, kad nacionalizuoti kitose valstybėse gyvenančių asmenų turtą iš teisinės pusės būtų sudėtinga.
„Matyt, kalbame apie delistingavimą, t. y. akcijų išpirkimą, teikiant išpirkimo pasiūlymą. Bent teisiškai jis galimas, tik tiek, kad reikia suprasti, jog jei mes per akcijų emisijos išplatinimą gavome apie 450 mln. eurų, tai išpirkimui turime pateikti geresnį pasiūlymą, kad jis būtų neatremiamas. Tai kainuotų daugiau“, – įspėjo jis.
„Mes per akcijų emisijos išplatinimą gavome apie 450 mln. eurų, tai išpirkimui turime pateikti geresnį pasiūlymą“, – G. Paluckas.
Socialdemokratų atstovas sakė šiame pasiūlyme pasigendantis racionalumo.
„Dabar turime įmonės valdymą, 75 proc. akcijų, ir sprendimus galime priimti kokius norime. Jeigu nenorime mokėti dividendų, galime tai daryti, bet tada nemokėsime jų ir į valstybės iždą. Gal nukreipsime į investicijas, auginsime įmonės vertę. Visas problemas, dėl kurių yra kaltinamas „Ignitis“, galima spręsti per akcininkų sprendimus. Tam valstybė turi absoliučią daugumą ir gali tai daryti. Visa kita yra išvedžiojimai. Tarsi tai kažką išspręstų“, – sakė G. Paluckas.
„Igničio“ dividendų politikoje šiuo metu numatyta išmokamą sumą kasmet didinti 3 proc. Pavyzdžiui, 2023 m. akcininkams iš viso skirta 93,1 mln. eurų dividendų, iš kurių apie 69,8 mln. eurų atiteko valstybei.
Pašnekovas svarstė, kad „Ignitis“ dalį geros reputacijos galėjo prarasti kaip ir kiti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, kai rinkos liberalizacija sutapo su energetikos kainų krize.
„Energetikos krizė buvo iš pradžių palikta rinkos savieigai. Tai buvo klaida, nes visos kitos valstybės Europoje ėmėsi tam tikrų kainų stabilizavimo priemonių (kompensacijų, dotacijų ir pan.).
Pas mus atsitiko taip, kad daug žmonių ir ypač verslų buvo užrakinti aukštų kainų sutartyse. Dėl to populiarumas yra mažas. Tas vėlavimas kainavo didžiulę „Igničio“ reputacijos dalį“, – svarstė Seimo narys.
LRT.lt primena, kad Lietuvoje per energetikos krizę kompensacijos už elektrą buvo mokamos buitiniams vartotojams. 24 centus už kilovatvalandę viršijančią kainos dalį (daugiausiai 9 centus) iki praėjusių metų liepos padengdavo valstybė.
Nepatenkintas, bet ir ne kvailas
Nesąmoningu kitų partijų pasiūlymą nacionalizuoti „Ignitį“ vadino ir E. Gentvilas.
„Tegul R. Karbauskis neapsimeta, kad nežinojo, jog buvo vykdomas akcijų išleidimas ir išpirkimas. Aš tuo metu buvau Seimo Energetikos komisijos narys. Valstiečių partijos atstovas Virgilijus Poderys buvo jos pirmininkas. Aptarinėjome „Igničio“ akcijų naują emisiją, jos pardavimą – privatizavimą, jei taip norite sakyti.
Tai dabar sugalvojo paaiškinti, kad jam nežinant visa tai buvo padaryta, kad čia Saulius Skvernelio darbas. O tada sugalvojo, kad nacionalizuos viską. Atsiprašau, bet aš esu už tai, kad kaip tik mažėtų valstybinių monopolių. Esu už platesnį privataus kapitalo įleidimą. Ne tik apie „Ignitį“, bet ir kitas valstybines monopolines įstaigas. Nors sutinku, kad valstybės kontrolė turi būti išlaikyta. Pavyzdžiui, Uosto direkcijai galima suteikti akcinės bendrovės statusą. Esu už tai, kad iki tam tikros ribos ten būtų įsileistas privatus kapitalas“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas.
E. Gentvilas sakė suprantantis, kodėl kai kurios partijos kalba apie „Ignitį“.
„Jis ir mane nervina būdamas monopolistu, rinkoje supirkinėdamas privačias įmones. Dėl to nuolat kaip liberalas esu nelaimingas. „Ignitis“ tada dar vadinosi „Lietuvos energija“ ir gyrėsi puikiais rezultatais rinkoje, sakė: nusipirkome du vėjo jėgainių parkus. Kitaip sakant, už mano pinigus, mokesčių mokėtojų pinigus nusipirko du konkurentus, kad jie jam netrukdytų. Tada tampa monopolistu ir sako: kokie puikūs rezultatai, kaip Lietuva puikiai moka valdyti valstybės valdomas įmones“, – kalbėjo Seimo narys.
„Kai sunaikini konkurenciją, gerų rezultatų demonstravimas yra demagogija. Aš nesu laimingas, kad turime tokius monopolius, nesu patenkintas paslaugų kokybe, kurią teikia, pavyzdžiui, ESO ir pan. Bet nesu kvailas ir suprantu, kad R. Karbauskio demagogija tampa politine programa. Su tuo nesutinku.
„Nesu patenkintas paslaugų kokybe, kurią teikia, pavyzdžiui, ESO“, – E. Gentvilas.
Turime kurti konkuruojančius verslus, neleisti atsirasti monopolijoms. O jei tokios atsirado, leisti jose atsirasti privataus kapitalo. Tam, kad būtų vidinė akcininkų kontrolė, o ne valstybės vardu kas nors teiktų nelabai aukšto lygio paslaugas“, – apibendrino E. Gentvilas.
Pirmasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 13 d., antrasis – spalio 27 d.
