Nuo šiandien visoms gydymo įstaigoms draudžiama imti priemokas už paslaugas jau apmokėtas iš valstybės biudžeto. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako – sistema dabar teisingesnė, bet daugiau paslaugų nebus suteikta. Tačiau gydytojai nesutaria, ar pokyčiai nepakenks pacientams.
Iki šiol privačios gydymo įstaigos pacientus su siuntimu už kai kurias paslaugas apmokestindavo dukart. Dalį paslaugos kainos dengdavo biudžetinėmis lėšomis iš valstybinės ligonių kasos, o kitą prašydavo susimokėti pačių pacientų. Tokia sistema, anot sveikatos apsaugos ministrės, neteisinga. Todėl Seimui pritarus, priemokos uždraustos.
„Priemokos iš tikrųjų reiškia gyvulių ūkį – yra lygūs ir yra lygesni. Priemokos leisdavo apeiti laukimo eilę ir šiuo atveju – pacientai, kurie turi medicininį poreikį, nemokamai gali gauti medicinos paslaugas“, – teigia Sveikatos apsaugos ministrė.
Ir sako – daugiau paslaugų nebus suteikta. Tačiau gydytojų bendruomenė nesutaria, ar iš tikrųjų tokie pakeitimai naudingi. Šeimos gydytojų profesinė sąjunga priemokų naikinimo nepalaikė nuo pat pradžių. Teigia – pokyčiai apriboja pacientų teisę rinktis.
„Pacientai atliepia tą žinutę, kad tikrai nebegauna dalinai kompensuojamų konsultacijų – arba mokamą rinktis konsultaciją, arba laukti eilėje tos nemokamos, kompensuojamos ligonių kasų konsultacijos. Iš tiesų labai pailgėja eilės“, – sako Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Tuo metu ligoninių asociacija įžvelgia naudą mažiausiai uždirbantiesiems. Jonavos ligoninės vadovas sako, kad sprendimu išlygintos konkurencinės sąlygos tarp privačių bei biudžetinių gydymo įstaigų.
„Venų operacija, jei Valstybinės ligonių kasos įkainis 800 yra, o privačiame 1600 1800 eurų, tai matosi, kur yra privalumai, tas konkurencinis nelygumas“, – tikina Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
Pasak G. Ramanausko, galintys susimokėti už gydymo paslaugas, mokės ir daugiau.
„Žmogus, kuris turi galimybę sumokėti už paslaugas, tai jis turės galimybę prisimokėti ar 800 ar 1900 eurų“, – sako jis.
„Tie, kurie iš tikrųjų turi didesnes pajamas, jie ir neprašo iš šeimos gydytojų siuntimo. Jie eina į mokamą konsultaciją, nes jiems brangus laikas. Dalinai kompensuojamomis konsultacijomis naudodavosi vidutines ir mažas pajams turintys pacientai“, – teigia Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė.
Galimybė prisimokėti pacientui palikta už vadinamąsias komforto paslaugas, pavyzdžiui, individualų maitinimą ar palatą.
Taip pat prisimokėti galima už dalį medicininių priemonių, numatytų ministro įsakyme. Jei pacientui valstybė apmoka gydymo priemonę, bet jis nori brangesnės – skirtumą mokės pacientas iš savo kišenės. Pavyzdžiui, endoprotezams, klausos implantams. Norint primokėti gydytojas privalo raštu informuoti ir suprantamai paaiškinti, kuo skiriasi kompensuojama priemonė nuo brangesnės alternatyvos.
Į klausimą: „Tai atsukti tvarkos nereikės?“ – M. Jakubauskienė tikina: „Manau, kad tikrai nereikės ir tai yra didžiulis pasiekimas einant link teisingesnės sveikatos sistemos.“
Pokyčiai visoms – ir privačioms, ir viešosioms – gydymo įstaigoms įsigalioja nuo gegužės 1-osios.
