Apie Parkinsono ligos gydymą, jo prieinamumą Lietuvoje ir kasdienybę su liga kalba Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė ir Nepriklausomybės akto signataras, mokslininkas Gediminas Šerkšnys.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ vaizdo įraše.
Parkinsono liga – lėtinė neurodegeneracinė liga, kuria sergama visame pasaulyje.
„Lietuvoje – apie 10 tūkstančių pacientų, o pasaulyje – apie 16 milijonų“, – sako R. Kaladytė-Lokominienė.
Dažniausiai ji diagnozuojama apie 50 gyvenimo metus, tačiau daliai pacientų simptomai pasireiškia gerokai anksčiau. Liga nėra išgydoma, tačiau, pasak specialistės, ji nesutrumpina gyvenimo.
„Tik gali atimti apie dešimt metų gyvenimo kokybės“, – priduria gydytoja.
Liga išsiskiria nenuspėjamumu
Pagrindiniai simptomai siejami su judėjimo sutrikimais: sustingimu, sukaustymu, drebėjimu, koordinacijos ir pusiausvyros problemomis.
Vis dėlto liga neapsiriboja tik motorika.
„Atsiranda ir daugybė nemotorinių simptomų – nuo vidurių užkietėjimo, miego ar nuotaikos sutrikimų iki skausmo, atminties ar orientacijos blogėjimo, didelio nuovargio“, – vardija R. Kaladytė-Lokominienė.
Liga išsiskiria nenuspėjamumu – vieną dieną simptomai gali būti silpnesni, kitą – smarkiai riboti kasdienybę.
Pasak neurologės, gydymas yra kompleksinis: taikomi vaistai, intervencijos ir nemedikamentinės priemonės, o pacientą prižiūri visa specialistų komanda – nuo neurologo iki reabilitacijos ar psichikos sveikatos specialistų.
Gydymo galimybės
Kalbėdama apie gydymo galimybes Lietuvoje, R. Kaladytė-Lokominienė pabrėžia, kad pacientams prieinami kompensuojami geriamieji vaistai, tačiau tai dar nereiškia visapusiškai prieinamo gydymo.
„Kompensacija nereiškia, kad vaistai pacientui nieko nekainuoja“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Vis dėlto pažangesni gydymo metodai Lietuvoje sunkiai pasiekiami. Pasak neurologės, technologijos, užtikrinančios nuolatinį vaistų tiekimą į organizmą, pavyzdžiui, pompos, leidžiančios juos po oda ar į žarnyną ir padedančios išvengti savijautos svyravimų, pacientams nėra prieinamos.
„Pažengusiai ligai gydyti, kai geriamųjų vaistų nepakanka, Lietuvoje yra tik neurochirurginės intervencijos“, – sako ji.
Vertinama, kad tokių pažangių metodų galėtų prireikti maždaug 2 tūkst. pacientų. Nors išlaidos dažnai kelia diskusijų, ilgalaikė nauda gali būti reikšminga, nurodo pašnekovė.
„Jungtinėje Karalystėje paskaičiuota, kad šie inovatyvūs vaistų įterpimo metodai leistų sutaupyti apie 180 tūkst. eurų vienam žmogui per 20 metų“, – pabrėžia gydytoja. Ji pridūrė, kad pritaikius šį skaičių visiems galimiems pacientams suma siektų šimtus milijonų eurų.
Parkinsono liga stipriai veikia kasdienybę, pasakoja G. Šerkšnys.
„Man vaistus reikia gerti šešis kartus per dieną, kas tris valandas. Jei pavėluoju, sustoja visa veikla, tampu sunkiai judantis“, – sako jis.
Net ir išgėrus vaistų poveikio tenka laukti.
„Tik po pusvalandžio galiu pradėti judėti“, – priduria pašnekovas. Jis pabrėžė, kad liga keičia ne tik judėjimą, bet ir veido išraišką, bendrą savijautą.
Vyras neslepia, kad tikisi didesnio pažangių gydymo metodų prieinamumo Lietuvoje.
Technologijos – kaip papildymas
Pasak R. Kaladytės-Lokominienės, inovatyvūs metodai nėra alternatyva, tai įprasto gydymo papildymas.
„Gydant Parkinsono ligą visuomet skiriami ir geriamieji vaistai – nepriklausomai nuo to, ar taikomas neurochirurginis gydymas, ar vaistų įterpimo metodikos“, – aiškina neurologė.
Vis dėlto būtent šios technologijos gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
„Jos leidžia išlošti geras papildomas keturias valandas per parą. Tai – labai daug“, – sako gydytoja.
Kalbant apie gydymo prieinamumą Europoje, Lietuva, pasak specialistės, vis dar atsilieka.
„Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje visos šios metodikos prieinamos ir kompensuojamos pacientams. Turime į ką lygiuotis“, – sako R. Kaladytė-Lokominienė.
Tuo metu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pažangūs vaistų įterpimo metodai dar nėra taikomi, priduria ji.
Paklaustas apie inovatyvių metodų patrauklumą, G. Šerkšnys neslepia: „Kaip buvusį mokslininką mane visi tie dalykai domina, sutikčiau būti bandomuoju triušiu.“
„Trūksta mūsų sveikatos apsaugos institucijų, valdžios organų susitelkimo“, – teigia R. Kaladytė-Lokominienė. Gydytojos teigimu, Kauno apskrities Parkinsono draugija, atstovaujanti šia liga sergantiems pacientams, jau kreipėsi į atsakingas institucijas dėl gydymo prieinamumo gerinimo, tačiau realių pokyčių kol kas nėra.
„Tikimės, kad tai pasikeis“, – sako gydytoja.
Parengė Ignas Ramanauskas
