Ukmergėje prasideda laikotarpis, kuris labai aiškiai parodys, kiek mūsų miesto susisiekimo sistema yra pažeidžiama.
Aplink Ukmergę A2 magistralėje vienu metu rekonstruojami net keturi viadukai – Taujėnų, Dukstynos, Vaitkuškio ir Kurėnų. Dalis senųjų konstrukcijų griaunama, eismas nukreipiamas apylankomis, o darbai tęsis iki 2026–2027 metų. Niekas neginčija, kad prastos būklės viadukus būtina tvarkyti. Saugumas negali būti atidėliojamas.
Tačiau beveik tuo pačiu metu pradedamas ir pagrindinio Ukmergės miesto tilto per Šventąją kapitalinis remontas. Nuo liepos pabaigos darbo dienomis juo bus galima važiuoti tik viena kryptimi – iš Užupio į miesto centrą. Norintiems grįžti į Užupį teks važiuoti aplinkui per magistralę, kurios prieigose tuo pat metu vyksta kelių viadukų rekonstrukcija.
Susidaro paradoksali situacija: tvarkomi visi pagrindiniai viadukai aplink miestą, tačiau pats miestas neturi antros normalios transporto jungties per Šventąją.
Ukmergė faktiškai padalijama į dvi dalis. Vienoje pusėje – miesto centras, ligoninė, įstaigos ir didžioji dalis paslaugų. Kitoje – Užupis, gyvenamieji kvartalai, įmonės ir tūkstančiai gyventojų. Vienai eismo krypčiai uždarius pagrindinį tiltą, paprasta kelių minučių kelionė virs važiavimu per miesto pakraštį ir magistralę.
Didžiausią nuostabą kelia tai, kad naujas tiltas nėra netikėtai kilusi idėja. Pietinis Ukmergės aplinkkelis su papildomu tiltu per Šventąją planuojamas nuo 2006 metų. Praėjo du dešimtmečiai, planai buvo koreguojami, braižomos trasos, skaičiuojami transporto srautai, tačiau realaus objekto nėra. Tiltas liko dokumentuose, o gyventojams šiandien siūloma kantriai ir ilgai važiuoti apylankomis.
Todėl klausimas yra ne tas, ar reikėjo remontuoti senąjį tiltą. Žinoma, reikėjo. Klausimas – kodėl per tiek metų nebuvo sukurta alternatyva?
Kodėl keturių viadukų ir pagrindinio miesto tilto darbai vykdomi tuo pačiu laikotarpiu? Kas savivaldybėje vertino bendrą visų šių projektų poveikį Ukmergės gyventojams? Ar buvo reikalaujama, kad „Via Lietuva“ pateiktų ne atskirų objektų, o bendrą eismo organizavimo planą? Kaip apylankos veiks avarijos magistralėje atveju? Kaip judės autobusai, specialiosios tarnybos, mokyklinis ir sunkiasvoris transportas?
Savivaldybė gali sakyti, kad viadukai ir pagrindinis tiltas yra valstybinės reikšmės kelių objektai ir juos tvarko „Via Lietuva“. Tačiau savivaldybės atsakomybė – atstovauti gyventojams, derinti sprendimus ir garsiai reikalauti, kad valstybės projektai nesukurtų transporto chaoso mieste.
Remontai yra būtini. Bet vienu metu remontuoti beveik visas svarbiausias Ukmergės susisiekimo jungtis, neturint antro miesto tilto, nėra strateginis planavimas. Tai ilgamečio neveiklumo pasekmė.
Ukmergiškiams nereikia dar vienos ateities vizijos ar spalvoto brėžinio. Reikia aiškaus atsakymo: kada pagaliau bus pradėtas statyti antrasis automobilių tiltas per Šventąją?
Kol atsakymo nėra, Ukmergės gyventojai už dvidešimt metų trukusį planavimą mokės savo laiku, ženkliai padidėjusiomis degalų sąnaudomis ir kasdienėmis spūstimis.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
