Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje įsitvirtino pasakojimas esą Kauno miesto atgimimas yra vieno (ne)politiko nuopelnas. Tai patogi politinė žinutė, nes žmonėms lengviau suprasti istoriją, kurioje yra vienas herojus ir vienas aiškus atsakymas. Tačiau miestų raida veikia kitaip. Kaunas nėra ir niekada nebuvo vieno žmogaus projektas. Įspūdingas Kauno pokytis yra daugiau nei dviejų dešimtmečių sprendimų, investicijų ir skirtingų miesto valdžių darbo rezultatas.
Kas tie esminiai projektai?
Žinoma, kiekviena valdžia palieka savo pėdsaką. Politinė lyderystė yra svarbi – reikia gebėti priimti sprendimus, tęsti pradėtus projektus, užtikrinti jų įgyvendinimą ir komunikuoti rezultatus. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad miestas prasideda nuo tos dienos, kai į valdžią ateina vienas politikas. Didieji miestų projektai dažnai gimsta gerokai anksčiau nei visuomenė pamato jų rezultatą. Nuo pirmos idėjos iki realaus objekto gali praeiti dešimtmetis ar dar daugiau.
Politikoje egzistuoja gerai žinomas reiškinys – nuopelnų prisiėmimas. Didžiausias pripažinimas dažniausiai atitenka tam, kuris yra valdžioje tuo metu, kai gyventojai pamato galutinį rezultatą. Tačiau juostelės perkirpimas nėra tas pats, kas viso projekto sukūrimas. Norint suprasti tikrąją Kauno transformaciją, reikia pažvelgti į projektus, kurie iš esmės pakeitė miesto raidą.
Vienas svarbiausių jų – Kauno laisvoji ekonominė zona. Jeigu vertintume ne pagal matomumą, o pagal realią įtaką miesto ateičiai, LEZ tikriausiai būtų tarp pačių svarbiausių Kauno istorijos projektų po nepriklausomybės atkūrimo. Tai projektas, kuris pakeitė ne tik miesto ekonomiką, bet ir viso regiono konkurencingumą.
Kauno LEZ pradėta kurti dar 1996 metais. Šiandien tai daugiau kaip 500 hektarų teritorija, kurioje veikia tarptautinės įmonės, pritraukta daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų investicijų, sukurta daugiau nei 10 tūkst. darbo vietų. Tai nėra tik gamyklų pastatai šalia Karmėlavos. Tai naujos ekonominės ekosistemos sukūrimas – gerai apmokamos darbo vietos, eksporto augimas, paslaugų sektoriaus plėtra, didesnės savivaldybės pajamos.
Būtent tokie projektai dažnai yra mažiausiai matomi visuomenei. Žmogus kasdien važiuodamas pro naują aikštę ar sutvarkytą gatvę iš karto mato pokytį. Tačiau jis nemato, kaip nauja gamykla sukuria šimtus darbo vietų, kaip įmonės moka mokesčius, kaip atsiranda užsakymų vietos verslui. Ekonominė nauda yra milžiniška, tačiau ji nėra tokia fotogeniška kaip naujas pastatas miesto centre.
Kol veikia, nepastebime svarbos
Kitas Kauno istorijos lūžis – „Ryanair“ atėjimas 2005 metais. Šiandien pigių skrydžių galimybė atrodo visiškai įprasta, tačiau tuo metu tai buvo didžiulis pokytis Lietuvos žmonių galimybėms keliauti ir Kauno pozicijai regione. Pirmasis „Ryanair“ skrydis iš Kauno į Londoną atvėrė miestui naujas galimybes. Kaunas tapo ne tik miestu, iš kurio žmonės išvyksta, bet ir miestu, kuris yra tiesiogiai sujungtas su Europa.
Šis sprendimas pakeitė ne tik aviaciją. Jis paskatino turizmą, verslo ryšius, investicijų pritraukimą, žmonių mobilumą. Atsiradus pigiems skrydžiams, Europa tapo daug arčiau tūkstančiams Lietuvos gyventojų. Tačiau šiandien šio sprendimo reikšmė dažnai pamirštama todėl, kad visuomenė labai greitai pripranta prie dalykų, kurie anksčiau atrodė kaip didelė naujovė. Kai pokytis tampa kasdienybe, jis praranda istorinę reikšmę.
Su „Ryanair“ tiesiogiai susijusi ir Kauno oro uosto transformacija. Naujas terminalas, keleivių srautų augimas ir pirmosios „Ryanair“ bazės Vidurio Europoje įkūrimas pavertė Karmėlavos oro uostą vienu svarbiausių regiono transporto centrų. Oro uostas šiandien nėra tik vieta, kur žmonės pradeda savo kelionę. Tarptautinėms įmonėms tai yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis investicijų vietą.
Būtent čia susijungia keli Kauno sėkmės elementai: oro uostas, LEZ ir tarptautinis susisiekimas. Investuotojui svarbu ne vien mokesčių aplinka ar darbo jėga. Jam svarbu, ar miestas yra pasiekiamas. Ar galima greitai susisiekti su partneriais Europoje. Ar darbuotojai gali lengvai keliauti. Šiuo požiūriu Kauno oro uosto ir „Ryanair“ reikšmė yra kur kas didesnė nei vien keleivių skaičiai.
Naujos miesto eros simbolis – arena
Dar vienas projektas, visiškai pakeitęs miesto veidą, yra 2011 metais atidaryta „Žalgirio“ arena. Ji tapo ne tik sporto objektu, bet ir naujos eros, Kauno ekonomikos simboliu. Iki jos atsiradimo miestas neturėjo infrastruktūros, galinčios priimti aukščiausio lygio tarptautinius renginius. Arena leido Kaunui tapti Europos sporto ir kultūros renginių centru.
2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas parodė, kokią reikšmę gali turėti toks objektas. Kaune vyko svarbiausios turnyro kovos, o miestas gavo didžiausią ekonominę naudą iš tūkstančių atvykusių sirgalių. Vėliau arena leido pritraukti pasaulinio lygio koncertus, tarptautinius renginius, Eurolygos finalo ketvertą. 2023 metų Eurolygos finalo ketvertas dar kartą parodė, kad tokia infrastruktūra nėra tik pastatas – tai miesto ekonomikos variklis.
Kodėl žmonės lengviau prisimena areną nei LEZ? Todėl, kad arena kuria emocijas. Žmonės prisimena pergales, koncertus, įspūdžius. Tuo metu ekonominiai projektai dažnai veikia tyliai. Jie nekeičia žmogaus vakaro pramogų pasirinkimų, tačiau keičia miesto ateitį.
Panaši situacija yra ir su tiltais, gatvėmis bei viešosiomis erdvėmis. M. K. Čiurlionio tiltas (atidarytas 2002 metais), Panemunės tiltas (rekonstrukcija baigta 2015 metais), A. Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija (baigta 2013 metais) – tai projektai, kurie kasdien pagerina tūkstančių žmonių gyvenimą. Tačiau gera infrastruktūra turi paradoksą: kuo geriau ji veikia, tuo mažiau apie ją galvojame. Žmonės retai prisimena tiltą, kuriuo kasdien važiuoja į darbą, nors būtent jis sutaupo laiką ir leidžia miestui funkcionuoti.
Todėl svarbu į Kauno istoriją žvelgti plačiau. Miestą kūrė ne viena pavardė. Jį kūrė sprendimai, priimti skirtingais laikotarpiais. Jį kūrė žmonės, kurie inicijavo projektus, ieškojo finansavimo, rengė dokumentus, investavo, statė ir dirbo.
Kauno sėkmė nėra vieno mero istorija. Tai LEZ istorija, oro uosto istorija, „Ryanair“ istorija, „Žalgirio“ arenos istorija, tiltų, gatvių, universitetų, verslo ir bendruomenės istorija.
Brandus miestas yra ne tas, kuris ieško vieno žmogaus, kuriam galima priskirti visus nuopelnus. Brandus miestas yra tas, kuris supranta savo istoriją ir geba pripažinti, kad dideli pokyčiai gimsta tada, kai skirtingos kartos ir skirtingos valdžios sugeba tęsti pradėtus darbus.
Kaunas tapo stipresnis todėl, kad daugybė žmonių per kelis dešimtmečius priėmė sprendimus, kurie šiandien leidžia miestui augti.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
