Praėjus beveik 70-čiai metų nuo 1959 metais Fidelio Castro įvykdytos revoliucijos, komunistų valdomoje Kuboje paskelbtas plataus masto laisvosios rinkos reformų paketas, kurio tikslas – ištraukti šalį iš gilios krizės.
Ar tai Kubos socializmo pabaiga?
Šios precedento neturinčios reformos žymi radikalų atsitraukimą nuo vienpartinės valstybės socialistinės sistemos.
„Tai ne kosmetiniai pokyčiai, tai radikalūs pokyčiai. Pavyzdžiui, nebebus tik mažų ir vidutinių įmonių, Kuboje bus galima įsteigti didelę privačią įmonę“, – paaiškino Londone gyvenantis kubietis ekonomistas Danielis Torralbas.
Nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Kuboje veikė planinė ekonomika, kuri ketvirtadienį buvo faktiškai panaikinta, „tyliai pripažinus ją nesėkme“, sakė D. Torralbas.
Nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, daugiausia ekonominės krizės ar socialinių neramumų laikotarpiais, buvo įvestos kelios nedrąsios rinkos ekonomikai palankios reformos, įskaitant teisę į nuosavą būstą. Tačiau dar prieš kelerius metus valstybinės įmonės vis dar sudarė 80 procentų Kubos ekonomikos.
Kubiečiai saloje ir užsienyje dabar galės laisvai steigti įmones, pirkti ir plėtoti nekilnojamąjį turtą. Užsienio investuotojai turės teisę investuoti į ekonomiką be būtinybės bendradarbiauti su valstybe.
Ar reformos užbaigs krizę?
AFP apklausti ekonomistai skeptiškai vertina Kubos galimybes greitai įgyvendinti tokias plataus masto reformas, atsižvelgiant į prastą ekonominę padėtį ir socialinių paslaugų žlugimą.
„Pastaraisiais metais Kubai netrūko pareiškimų, trūko tik jų įgyvendinimo“, – sakė D. Torralbas.
Nors kai kurias priemones būtų galima įgyvendinti greitai, kitos „reikalaus daugiau laiko, pavyzdžiui, užsienio investicijų pritraukimas“, pridūrė jis.
„Ar užsienyje gyvenantys kubiečiai ar užsienio investuotojai tikrai norės investuoti pinigus į Kubą, turint omenyje pasitikėjimo Kubos institucijomis trūkumą, susijusį su jų fiskaliniais ir finansiniais įsipareigojimais?“ – klausė Kubos ekonomistė iš Amerikos universiteto Vašingtone Tamarys Bahamonde.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į „žmogiškojo kapitalo nutekėjimą“ iš salos: per pastaruosius penkerius metus daugiau nei du milijonai žmonių pabėgo iš šalies dėl krizės.
Ar tai gali pavykti be JAV paramos?
Reformų įgyvendinamumas iš dalies priklauso ir nuo Jungtinių Valstijų paramos. JAV siekė visiškai izoliuoti Kubą taikydamos vieną sankcijų bangą po kitos, dėl kurių valstybė neteko beveik visų pajamų šaltinių.
Antrinių sankcijų grėsmė nuo metų pradžios privertė daugelį investuotojų pasitraukti iš salos.
D. Torralbas pabrėžė būtinybę normalizuoti santykius tarp Vašingtono ir Havanos, kuriai nuo 1962 metų taikomas JAV prekybos embargas.
„Reformos yra būtinos, tačiau tam, kad jos iš tikrųjų duotų rezultatų, Kuba turi išspręsti santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimą, kuris tapo pagrindiniu veiksniu, lemiančiu salos atsigavimą“, – sakė D. Torralbas.
Tačiau neaišku, ar reformos patiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris yra užsiminęs apie „draugišką salos perėmimą“.
