Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva norėtų normalizuoti politinius santykius su Kinija. Anot jo, per artimiausią pusmetį tikimasi sulaukti rezultatų dėl diplomatinių atstovybių Vilniuje ir Pekine.
„Norėtume normalizuoti politinius santykius su Kinija, kadangi jie buvo nutraukti prieš keletą metų“, – interviu portalui „Bloomberg“ teigė G. Nausėda.
Prezidentas paminėjo, kad šiuo metu vyksta dvišalės diskusijos dėl diplomatinių atstovybių Pekine bei Vilniuje.
„Nėra normalu neturėti abiejų šalių diplomatinių atstovybių Pekine ar Vilniuje. Šiuo metu esame procese ir, tikiuosi, pasieksime rezultatų per artimiausius šešis mėnesius“, – nurodė šalies vadovas.
ELTA primena, kad šią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas pranešė apie Lietuvos pasiūlymą Kinijai atidaryti laikinojo reikalų patikėtinio biurą Vilniuje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys parlamentaro žodžių sakė nepatvirtinsiantis.
„Apie mūsų veiksmus, kuriuos darome, komitetą informuojame, tai, kas yra iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pusės. Pats informuoju tiek prezidentą, tiek ministrę pirmininkę, su Seimo pirmininku apie tai kalbame“, – ketvirtadienį teigė jis.
Tokį kelią atkurti diplomatinį atstovavimą kritikuoja dalis opozicijos. Tarkime, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis tai vertina kaip nuolaidą Pekinui. Be to, pabrėžia, kad šis klausimas nebuvo aptartas komitete.
Reikia siekti mažesnės priklausomybės nuo Kinijos
Interviu „Bloomberg“ G. Nausėda taip pat teigė, kad Lietuva privalo didinti savo konkurencingumą pasaulio rinkoje bei ieškoti naujų prekybos partnerių.
„Ieškant prekybos rinkų, turime gręžtis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų panašiai mąstančių šalių link. Ir, žinoma, patys turime padaryti daug, kad taptume konkurencingi“, – sakė prezidentas.
„Lietuvai svarbu rasti sprendimus, kurie vestų prie mažesnės Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Kinijos“, – pabrėžė jis.
Santykiai pašlijo 2021 metais
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas G. Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atkurti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Prezidentas apie JAV karių rotaciją Lietuvoje: sulaukiame labai pozityvių signalų iš Vašingtono
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių tolesnio buvimo Lietuvoje.
„Sulaukiame labai pozityvių signalų iš Vašingtono. Tie signalai rodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vertina Lietuvą kaip labai patikimą sąjungininkę ir pripažįsta mūsų pastangas didinti gynybos išlaidas“, – interviu portalui „Bloomber“ sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, biudžeto dalis, kurią skiriame šalies gynybai, rodo, jog Lietuva savo atsakomybes prisiima atsakingai.
G. Nausėda tikisi jau artimiausiu metu sulaukti žinios, kokį sprendimą dėl JAV karinių dalinių buvimo Lietuvoje priims Vašingtonas.
„Šiemet išleisime 5,4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto gynybai. Jiems tai, tikriausiai, galėtų būti indikatorius, kuris leistų amerikiečių kariams likti Lietuvos teritorijoje. Tikiuosi, kad naujienų sulauksime artimiausiomis savaitėmis“, – nurodė G. Nausėda.
Išvyko virš 1 tūkst. karių
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika.
Nepaisant to, kad per tūkstantis JAV karių išvyksta iš Lietuvos, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad pagrindo visuomenei nerimauti nėra. Jo teigimu, Lietuvos pastangos diplomatiniu ir kariniu lygmenimis duoda rezultatų, todėl pozityvūs signalai dėl amerikiečių karinio buvimo šalyje išlieka.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau teigė turįs sąjungininkų patikinimą, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji. Vis tik ministras teigė nenorintis spėlioti, ar JAV priims sprendimą jau birželio mėnesį. Pasak jo, Lietuva, esant poreikiui, galėtų priimti ir daugiau kaip 1,5 tūkst. JAV karių.
Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
