JAV ir Iranui sudarius memorandumą dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad tai padės užtikrinti stabilumą regione, tačiau ilguoju laikotarpiu ragina valstybes mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Turime paremti JAV pastangas rasti diplomatinį sprendimą, tikiuosi, kad esame tokiame taške, kai galėsime rasti tvarų sprendimą ir užtikrinti laisvą judėjimą Hormuzo sąsiauryje, (…) Europai labai svarbu, kad šis regionas būtų stabilus, jūrinis eismas būtų stabilus, nes (…) tai turi didelę įtaką naftos kainoms ir infliacijai“, – interviu portalui „Bloomberg“ kalbėjo G. Nausėda.
„Yra ir kita pamoka, kurią turime šioje situacijoje išmokti – ilguoju ar vidutiniu laikotarpiu turime atsisakyti iškastinio kuro. Lietuva labai sėkmingai vysto energetiką, kuri yra paremta atsinaujinančių išteklių plėtra“, – tikino jis.
Anot prezidento, Lietuva iš atsinaujinančių šaltinių pasigamina 73 proc. savo elektros poreikio, visą jį padengti planuoja jau 2028 m.
Seimas anksčiau birželį leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie turėtų dalyvauti išminavimo misijose.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva prie misijos yra pasiruošusi prisidėti bet kuriuo metu.
„Nuo pat pradžių siuntėme stiprų signalą JAV ir mūsų partneriams, (…) kad mes pasirengę dalyvauti ir esame pasirengę dalyvauti su labai konkrečiais išminavimo pajėgumais. Esame politiškai įsipareigoję, priėmėme visus reikalingus sprendimus, mes esame pasiruošę ir laukiame signalo“, – tikino jis.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniams veiksmams, pasaulyje pradėjo kilti naftos kainos, nes per Hormuzo sąsiaurį vyksta apie penktadalį pasaulio naftos laivybos.
Kaip skelbta, susitarimas tarp JAV ir Irano pasirašytas ketvirtadienį, tačiau vis dar lieka neišspręsti svarbūs klausimai dėl Irano branduolinės programos ateities – tam numatytas 60 dienų derybų etapas.
Šio susitarimo neaplenkė kritika – JAV žiniasklaida skelbė, kad buvo atsisakyta ikikarinių tikslų, sustiprinta Irano galia ir iššvaistyta dešimtys milijardų dolerių.
Pasiekus galutinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, JAV, remiantis sutartimi, sudarys sąlygas 300 mlrd. dolerių vertės atstatymo fondo, kurį parems regiono šalys, sukūrimui.
Prezidentas apie EVT vadovo bandymus kontaktuoti su Rusija: deryboms dar ne laikas
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa bandžius užmegzti diplomatinį kontaktą su Rusija dėl galimų taikos derybų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokiems veiksmams dar ne laikas. Jo teigimu, tinkamas laikas deryboms bus tada, kai Rusija supras, jog besiderėdama ji turės kažką paaukoti.
„Visada sakau, kad tinkama akimirka tokiai veiklai (diplomatinių ryšių mezgimui – ELTA) bus tada, kai Rusija supras, jog ji privalo kai kuriais klausimais nusileisti. Jei jie parodytų bent truputį noro ar pozityvių signalų, kad nori pradėti derėtis dėl taikos, tada gal būtų galima jau pradėti megzti tą kontaktą“, – interviu JAV verslo ir ekonomikos naujienų portalui „Bloomberg“ kalbėjo G. Nausėda.
Europos Sąjunga (ES) tuo metu, anot Lietuvos vadovo, privalo išmokti laikytis vienos nuomonės ir kalbėti vienu balsu apie Rusiją.
„Kitas itin svarbus faktorius – ar ES kalba vienu balsu? Buvo daug skirtingų šalių narių lyderių bandymų pradėti kalbas su (Vladimiru – ELTA) Putinu ir nė vienam nepavyko, todėl dabar mes turime pasimokyti iš praeities klaidų ir kalbėti vienu balsu, nes tai būtų gerokai naudingiau visai Bendrijai“, – tikino prezidentas.
Anot jo, Rusijos prezidentas V. Putinas nėra davęs jokių signalų, kad nori derėtis dėl taikos ir prie to stalo matyti Europos atstovą.
„Nemanau, kad dabar yra laikas pradėti derybas su Putinu, nes jis nenori mūsų matyti prie stalo. Putinas gerbia galią, jis gerbia ir bijo JAV, tačiau, ar jis taip pat jaučiasi apie ES – aš abejoju“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Taip, mes įvedėme 20 skirtingų sankcijų paketų, turime tam tikrų būdų daryti žalą Rusijos ekonomikai, bet ar to užtenka, kad Putinas norėtų mus matyti prie stalo? Aš turiu abejonių“, – pakartojo Lietuvos prezidentas.
Anksčiau skelbta, jog ES pareigūnas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad pastarosiomis savaitėmis būta trumpų ryšių diplomatiniu lygmeniu, siekiant užmegzti bendravimą su Maskva, tačiau jokios esminės derybos nevyko.
Briuselio ir Maskvos diplomatiniai santykiai labai įtempti dar nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą okupavo dalį Ukrainos teritorijos, o Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją, jie buvo įšaldyti.
Pasak vieno ES pareigūno, tikslas yra būti pasirengusiems, kai ateis tinkamas laikas, ginti ES interesus. Jo teigimu, kalba eina apie trumpus kontaktus be jokių esminių apsikeitimų informacija ir derybų, diplomatai atlieka diplomatinį darbą.
Kai kurie ES lyderiai taip pat leido suprasti, kad A. Costa „yra natūralus ES interesų atstovas“.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas nesutiko su tokiais veiksmais, teigdamas, jog V. Putinas nėra parodęs jokio noro pradėti rimtas derybas. Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Austrijos kancleris Christianas Stockeris tuo metu teigė esantys atviri pradėti dialogą su Rusija taikos deryboms.
