Tarpinstitucinė darbo grupė, organizuojanti išsamius Vilniaus katedros tyrimus, pritarė siūlymui mauzoliejuje minimalios apimties tyrimais patikrinti vieną iš galimų Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietų.
Kaip teigiama penktadienį išplatintame pranešime, Lietuvos istorijos institutui pavesta parengti tokio patikrinimo veiksmų planą, kuriame būtų nustatyta metodika, rizikų valdymo priemonės, reikalingi specialistai ir būtini suderinimai.
Darbo grupė pabrėžia, kad galimas patikrinimas būtų atliekamas tik laikantis mažiausios intervencijos principo, Kultūros paveldo departamento nustatytų sąlygų ir gavus Vilniaus arkivyskupijos kurijos ekonomo tarnybos bei Bažnytinio paveldo muziejaus sutikimus.
„Net ir labai nedidelė intervencija tokiame objekte turi būti vertinama kaip jautrus veiksmas. Todėl siūloma, pirmiausia, atlikti tik tokį patikrinimą, kuris leistų gauti papildomų duomenų ir nesukeltų neproporcingos rizikos kultūros paveldo objektui“, – teigia darbo grupės vadovė Ingrida Kutkienė.
Pranešime teigiama, kad minimalios apimties patikrinimo metodas leistų patikrinti vieną iš tyrimų metu nustatytų galimų palaikų palaidojimo vietų, kartu užtikrinant kuo mažesnį poveikį Vilniaus arkikatedros bazilikos vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai, konstrukcijoms ir galimiems laidojimo objektams.
„Šioje situacijoje svarbiausias principas – ne skubėti, o veikti tiksliai, pagrįstai ir saugiai. Darbo grupė sutaria, kad platesnės apimties invaziniai tyrimai negali būti pradedami neturint pakankamai duomenų ir neįvertinus visų rizikų. Galimas tik minimalus, technologiškai kontroliuojamas patikrinimas, jam pasirengus pagal visus paveldosaugos reikalavimus“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Anot darbo grupės, patikrinimo metu privalėtų būti užtikrintas išsamus proceso dokumentavimas, tyrime turėtų dalyvauti atestuotas architektas, tyrimų vykdytojai ir, pagal poreikį, kitų sričių specialistai.
Prieš galimą patikrinimą būtų įvertintos ertmės mikroklimato ir aplinkos sąlygos, numanomas švino lakšto buvimas, poveikis jautriems objektams – tekstilei, organinėms medžiagoms ar kitiems potencialiems radiniams. Tyrimo metu turėtų būti kontroliuojami gręžimo technologiniai parametrai, įskaitant temperatūrą ir vibraciją, siekiant išvengti neigiamo poveikio.
Platesnės apimties invaziniai tyrimai, darbo grupės siūlymu, galėtų būti svarstomi tik įvertinus minimalios apimties patikrinimo rezultatus, parengus tyrimų ir rizikų valdymo planą, įtraukiant platų specialistų ratą – archeologijos, antropologijos, paveldosaugos, restauravimo, architektūros, konstrukcijų, biologinės saugos ir mikrobiologijos sričių ekspertus.
BNS rašė, kad balandį istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu vykdant Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikais galėjo būti aptikti ir Vytauto Didžiojo palaikai, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai viešai nepranešta, o jie paslėpti vėl.
Gegužės viduryje S. Poderis pareiškė, kad Vytauto Didžiojo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija. Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 metais, per jį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
