Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva remia Vakarų Balkanų narystę ES, tačiau pabrėžia, jog požiūris į užsienio politiką ir saugumą turi būti vienodas.
Taip jis kalbėjo Tivate, Juodkalnijoje, kur dalyvavo ES ir Vakarų Balkanų valstybių vadovų susitikime.
„Vakarų Balkanai yra neatsiejama Europos ateities dalis. Europos Sąjungos plėtra išlieka viena svarbiausių geopolitinių priemonių stiprinant taiką, stabilumą ir saugumą mūsų žemyne“, – sakė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie plėtros procesą, prezidentas akcentavo, kad jis turi išlikti grindžiamas nuopelnais – paremtas reformų įgyvendinimu, pagarba ES vertybėms ir aiškia strategine kryptimi.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nuopelnais grindžiama plėtra reiškia ir platesnį atsparumo stiprinimą, todėl svarbu mažinti priklausomybes nuo valstybių, kurios nesilaiko Europos vertybių ir kelia grėsmes Europos Sąjungos saugumui, užtikrinti atsakingą investicijų iš trečiųjų šalių vertinimą bei vengti jautrių technologijų ir gynybos sektorių priklausomybių.
„Visiškas šalių kandidačių užsienio politikos suderinamumas su Europos Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika, įskaitant sankcijas Rusijai ir jos įgalintojoms, yra esminis strateginės orientacijos rodiklis“, – teigė G. Nausėda.
Šiemet viršūnių susitikimas surengtas Juodkalnijoje, mininčioje 20-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines.
Šalies vadovo teigimu, ES plėtra yra tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų 2027 metais pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.
„Lietuva sieks stiprinti Europos Sąjungos vienybę ir jos, kaip patikimos, atsparios ir pasaulinėje politikoje įtakingos veikėjos, gebančios ginti savo interesus ir vertybes, vaidmenį“, – sakė jis.
Didelis dėmesys susitikime skirtas saugumo ir atsparumo klausimams.
G. Nausėda pabrėžė, kad Rusija aktyviai siekia daryti įtaką Vakarų Balkanų regionui pasitelkdama dezinformaciją, sabotažą ir kitas hibridines priemones.
„Būtina stiprinti visuomenių atsparumą, investuoti į kovą su dezinformacija ir demokratinių institucijų stiprinimą. Lietuva yra pasirengusi dalytis savo patirtimi šioje srityje“, – sakė prezidentas.
Vakarų Balkanais ES įprastai įvardija regiono šalis, siekiančias narystės Bendrijoje. Šį regioną sudaro šešios valstybės: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija ir Kosovas. Išskyrus pastarąjį, visos šalys turi ES kandidatės statusą.
