NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska sako, kad pastaruoju metu suintensyvėję Rusijos grasinimai Baltijos šalims rodo Kremliaus silpnumą kare Ukrainoje.
„Rusijos retorika iš tikrųjų atspindi Rusijos silpnumą Ukrainoje“, – NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos paraštėse teigė Aljanso atstovė.
Maskva praėjusią savaitę pagrasino kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų Baltijos šalyse, o prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuris jam iš esmės suteikia teisę įsiveržti į kitas valstybes prisidengiant „Rusijos piliečių apsauga“ užsienyje.
Kremlius Baltijos šalis taip pat kaltino leidžiant Ukrainai naudotis jų oro erdve, rengiant puolimus prieš Rusiją.
R. Šekerinskos teigimu, tokia retorika kyla iš nepasitenkinimo karo Ukrainoje rezultatais. Tačiau, pasak NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojos, Aljansas turi siųsti žinią, jog atgrasymas išlieka stiprus, nepaisant mažėjančio JAV įsitraukimo.
„Mūsų atgrasymas taps dar stipresnis. Ir jie neturėtų bandyti mūsų ryžto bei NATO stiprybės“, – tikino ji.
– NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) plenarinio posėdžio metu sulaukėte klausimų apie JAV karių buvimą Europoje ir apskritai apie JAV vaidmenį NATO, praėjusį mėnesį ši tema irgi buvo dėmesio centre. Vašingtonas mažina savo pajėgumus Europoje, išlaikydamas branduolinį skėtį. Kaip NATO koreguos savo atgrasymo planus ir gynybos modelį rytiniame flange, jei ši tendencija išliks?
– Praėjusiais metais, kai Hagoje su lyderiais susitikome NATO viršūnių susitikime, tikslas buvo labai aiškus – kaip padidinti išlaidas gynybai ir kaip įsipareigojimus sustiprinti. Ir mes tai padarėme, įsipareigojome skirti 5 proc. (bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai – BNS), kaip padidinti gynybos pramonės apimtis abiejose Atlanto pusėse ir kaip toliau tvirtai remti Ukrainą. Europos sąjungininkių bei Kanados siekis didinti gynybos išlaidas ir mažinti atotrūkį, kuris paprastai būdavo, palyginti su JAV investicijomis, buvo nukreiptas į tai, kad naštos pasidalijimas ir jos perskirstymas taptų realybe. Dar pernai sakėme, kad Europos sąjungininkės ir Kanada dės pastangas, jog galėtų prisiimti daugiau atsakomybės už mūsų žemyno saugumą. Būtent tai dabar ir vyksta.
Būtent todėl Ankaros viršūnių susitikimo tikslas bus stipresnė Europa stipresniame NATO. Štai kodėl mums reikia didesnių investicijų į gynybą. Štai kodėl mums reikia didesnių gamybos apimčių. Štai kodėl turime plėsti bendrą gamybą ir stiprinti gynybos pramonę tiek Europoje, tiek JAV. Mes nuolat rengiame susitikimus, kuriuose aptariame JAV laikyseną Europoje bei NATO pajėgų modelį. Tai yra mūsų gynybos planavimo proceso, kuris vyksta jau kurį laiką, dalis. Europos sąjungininkėms ir Kanadai didinant savo pajėgumus, JAV – mūsų didžiausia sąjungininkė – galės panaudoti dalį savo pajėgumų kitose srityse, nes, kaip matome, pasaulis tampa labai nenuspėjama vieta.
Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos sritys gali susidurti su nesaugumo iššūkiais, turime pasitempti. Tačiau NATO ir mūsų SACEUR (vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado – BNS) tikslas yra užtikrinti, kad mūsų atgrasymas ir gynyba išliktų stiprūs tiek rytiniame flange, tiek visomis kryptimis – 360 laipsnių.
– Tai sakytumėte, kad šiuo metu atgrasymas nemažėja ir, nepaisant signalų iš Vašingtono, jis išlieka toks pat stiprus?
– Mūsų atgrasymas išlieka stiprus. Tiesą sakant, mes kalbame net apie dar stipresnį atgrasymą. Kalbame apie proaktyvų atgrasymą ir gynybą. Tai ir buvo įsipareigojimų Hagoje tikslas. Jei turime daugiau išteklių, jei turime didesnius gynybos biudžetus, jei turime daugiau pagamintų pajėgumų, mūsų gynyba ir atgrasymas tampa stipresni. O mūsų planavimo procesas užtikrina, kad mūsų atgrasymas, ypač rytiniame flange, išliktų tvirtas kaip uola.
– Tęsiant šią temą, Jungtinės Valstijos neseniai paskelbė ketinančios Lenkijoje dislokuoti 5 tūkst. karių, tačiau prieš tai atšauktas planuotas 4 tūkst. karių dislokavimas. Taigi, ar naujai dislokuojamos pajėgos bus papildymas, ar pakeis planuotus dislokuoti 4 tūkst. JAV karių?
– Tai klausimas, kurį sprendžia mūsų karinė vadovybė. Prieš kurį laiką vyko gynybos politikos direktorių susitikimas. Tai yra gerai koordinuotas procesas, kuriame mūsų laikysena, ypač rytiniame flange, yra prioritetas. Mes užtikriname, kad neliktų jokių spragų ir kad šis procesas vyktų sklandžiai.
Tačiau, žinoma, pagrindinis tikslas buvo, kad Europos sąjungininkės ir Kanada dėtų daugiau pastangų. Ir tai yra daroma. Vien 2025 metais Europos sąjungininkių ir Kanados investicijos į gynybą buvo 100 mlrd. JAV dolerių didesnės nei praėjusiais metais. Šiemet matysime tą pačią tendenciją, nes, kaip žinote, nemažai šio regiono šalių krašto apsaugai skiria beveik 5 proc. BVP ar pasiekė šią ribą. Matome augančias investicijas ir didėjančią gamybą. Tai suteikia mums galimybę, o SACEUR – sąlygas užtikrinti, kad turėtume tinkamą atgrasymą.
– Tad ar galėtumėte šiek tiek praskleisti karinės vadovybės planavimo uždangą? Ar tai bus nauji kariai, ar jau esantys Europoje, tik perdislokuoti į Lenkiją?
– Tai vienareikšmiškai yra tai, ką mūsų karinė vadovybė ne tik aptaria, bet ir dėl ko priima sprendimus. O uždangos praskleidimas ne visada yra geriausia strategija, tad nepadėkime priešininkams tapti gudresniems.
– Šiandien iš NATO PA narių taip pat sulaukėte klausimų dėl dronų įskridimų, fiksuotų Baltijos šalyse, o visai neseniai ir Rumunijoje. Ar sakytumėte, kad šie įvykiai rodo, jog esamas Aljanso gynybos modelis nebėra pakankamas? Ar Ankaroje bus patvirtintas naujas NATO oro erdvės ir priešraketinės gynybos tinklo planas, kaip jis atrodys praktiškai?
– Žinoma, mes nuolat diskutuojame apie savo atgrasymo stiprinimą, ypač oro gynyboje. Iššūkiai tampa vis sudėtingesni, ir tai yra viena iš svarbių pamokų, išmoktų iš Ukrainos. Būtent todėl oro gynybai bus skiriamas didelis dėmesys tiek gynybos ministrų diskusijose, tiek mums artėjant prie Ankaros viršūnių susitikimo. Šios diskusijos tebevyksta. Kai priimsime konkrečius sprendimus, juos paskelbsime, tačiau akivaizdu, kad tai sulaukia visų dėmesio.
Per pastaruosius metus daug investavome į įvairias pratybas, susijusias su dronais ir kova prieš juos, į naujos įrangos bandymus bei naujų technologijų diegimą. Didelis „Rytų sargybos“ (angl. „Eastern Sentry“) ir mūsų sustiprintos parengties veiklos privalumas yra ne tik sustiprintas atgrasymas rytiniame flange – turime daugiau pajėgumų, jie labiau tarpusavyje susieti ir lankstesni, taip mums suteikiami įrankiai išbandyti skirtingą įrangą. Į šias pratybas buvo pakviesta daugybė įmonių, išmokta daug pamokų iš Ukrainos. Štai kodėl galime sakyti, kad Ankaroje tikrai bus sprendimų ir konkrečių rezultatų, ypač mūsų gynybos pramonės forumo metu, nes jame dalyvaus ne tik vyriausybės, bet ir pramonės atstovai, kurie itin domisi šia sritimi.
– Tad labai trumpai – ką galėtumėte pasakyti Lietuvos visuomenei, kokių konkrečių rezultatų galima tikėtis?
– Kaip žinote, tai yra 32 demokratijų Aljansas. Vyksta vidinės diskusijos, o galiausiai visi turime susitarti, tad kalbant apie sprendimus, manau, bus labai svarbu pirmiausia pamatyti, kaip vyks visas pasirengimo procesas – gynybos ministrų susitikimas ir pats viršūnių susitikimas. Tačiau viršūnių susitikimo tikslas vienareikšmiškai yra pasiekti apčiuopiamų rezultatų: kad investuojame daugiau, kad gaminame daugiau ir kad gaminame inovatyviau bei sparčiau. Visi šie dalykai bus itin svarbūs, ir būtent jiems bus sutelktas dėmesys priimant sprendimus Ankaroje.
Žinoma, Ankara turi parodyti, kad mūsų parama Ukrainai tęsiasi. Esu tikra, kad įgyvendindami šiuos tris prioritetus – daugiau investuoti, daugiau gaminti ir labiau remti Ukrainą – pasieksime labai aiškių laimėjimų. O kai tai įvyks, tai bus signalas Maskvai, signalas visiems mūsų priešininkams, kad mūsų atgrasymas stiprėja ir kad jiems nereikėtų bandyti mūsų valios, stiprybės ir ryžto.
– Paminėjote žinios siuntimą Maskvai, dronų įskridimus lydi priešiška Kremliaus retorika Baltijos šalių atžvilgiu. Ar manote, kad Rusija šiuo metu Baltijos regioną vertina kaip pažeidžiamiausią NATO vietą?
– Rusijos retorika iš tikrųjų atspindi Rusijos silpnumą Ukrainoje. Kai Kremlius pradėjo karą Ukrainoje, jis buvo specialiąja karine operacija, tikėtasi greitos pergalės. Taip neįvyko. Tad akivaizdu, kad ypač per pastaruosius kelis mėnesius jie mato didėjančius nuostolius savo ginkluotosioms pajėgoms ir praktiškai jokios sėkmės. Tad ši itin agresyvi retorika iš tiesų atspindi faktą, kad jie nėra patenkinti tuo, kas vyksta Ukrainoje. Tačiau mūsų atsakymas yra toks: mūsų atgrasymas yra stiprus. Mūsų atgrasymas taps dar stipresnis. Ir jie neturėtų bandyti mūsų ryžto bei NATO stiprybės.
– Kalbant apie Ukrainą, užsiminėte, kad Ankaros viršūnių susitikime NATO turėtų parodyti tvirtą paramą. Visai neseniai pasirodė pranešimų, kad kelios NATO valstybės blokavo planą, pagal kurį kiekviena narė būtų skyrusi 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai. Ar sakytumėte, kad šis nesutarimas rodo ilgalaikės Aljanso vienybės ribas išlaikant paramą Kyjivui?
– Neturėkime jokių abejonių – NATO rėmė, remia ir toliau rems Ukrainą. 75 proc. visų (amerikietiškų ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų – BNS) „Patriot“ sistemų suteikia NATO. 90 proc. interceptorių tiekiama per vadinamąjį NATO sukurtą PURL (prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo – BNS) instrumentą. Didžioji dalis jų oro gynybos priklauso nuo šio instrumento ir juo kliaujasi. Ir tai tęsis toliau, nes sąjungininkės supranta, kad Ukrainos saugumas mums yra svarbus.
Mes turime rasti teisingą sprendimą – tinkamą kompromisą tarp sąjungininkių dėl to, kaip judėsime į priekį. Tačiau girdimi stiprūs raginimai užtikrinti skaidrumą, didesnį nuspėjamumą, kad ukrainiečiai iš tikrųjų galėtų planuoti į priekį ir ruoštis žiemai. Žinutė yra labai aiški: visos sąjungininkės vieningai sutaria, kad privalome toliau remti Ukrainą. Šiandien ir rytoj Vilniuje vyksta atskiras renginys, kuriame mokomės iš Ukrainos pamokų ir kalbamės apie tai, kaip galime vieni kitus remti dar labiau. Taigi, Ukraina ne tik gauna naudą iš mūsų saugumo ir teikiamos įrangos, bet ir pati vis labiau tampa saugumo teikėja. Būtent todėl tai yra tikra partnerystė.
– Dėkoju už pokalbį!
redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius
