Kinijoje viešinčiam Vladimirui Putinui nepavyko pasiekti reikšmingo proveržio dėl naujo milijardinės vertės dujotiekio „Sibiro galia 2“. Maskvos teigimu, abi pusės pasiekė susitarimą, įskaitant dujotiekio maršrutą ir jo statybos būdą, bet aiškaus statybų tvarkaraščio nėra, o derybos tęsis. Tačiau Kremlius skelbia apie precedento neturinčius santykius tarp šalių, kuriuose, ekspertų teigimu, Kinijos vaidmuo vis didesnis.
Prieš karą Ukrainoje skelbęs, kad Kinijos ir Rusijos santykiai neturi ribų, Kinijoje viešėdamas 25-ąjį kartą, Vladimiras Putinas santykius vadina neturinčiais precedento.
Pademonstruoti, kad Pekinas ir Maskva kaip niekad artimi, Rusijos lyderis siekia, kai vos prieš savaitę toje pačioje vietoje pompastiškai priimtas Donaldas Trumpas.
„Šiandien mūsų santykiai pasiekė precedento neturintį lygį ir tapo tikru visapusiškos partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo pavyzdžiu“, – kalba V. Putinas.
Jau pirmą susitikimo dieną skelbiama apie dvi dešimtis susitarimų: nuo prekybos ir technologinio bendradarbiavimo iki bendro požiūrio į abiejų šalių puoselėjamą daugiapolę pasaulio tvarką.
Tačiau sankcijų ir karo slegiamai Rusijai svarbiausias projektas – milijardinės vertės dujotiekis „Sibiro galia 2", skirtas Europoje prarastai dujų rinkai kompensuoti – liko nepasirašytas. Sutarta tik dėl detalių – kai, ką šalys vadina „bendru supratimu“.
„Šiuo klausimu jie derasi jau aštuonerius metus. Manau, Putinas labai tikisi, kad šis susitarimas bus pasirašytas. Ypač, kai tai numatyta dar kovą patvirtintame penkerių metų plane“, – teigia politikos analitikas Graeme Smithas.
Nors V. Putinas kalba apie lygiavertę partnerystę, ši susitikimo detalė bene ryškiausiai atskleidžia augančią Pekino įtaką dvišaliuose santykiuose.
Rusijos dujos Kinijai jau kurį laiką – atsarginė priemonė, o ne būtinybė. Tad ir susitikimo su V. Putinu svarba – veikiau galimybė reguliuoti savo užsienio politiką – plėsti įtaką, kur gali, išlaikant pelningus santykius su Vakarais.
Pekinas trečiadienį pareiškė norįs atnaujinti santykius su Čekija, kurią itin kritikavo dėl palaikymo Taivanui.
„Kinija pasirengusi bendradarbiauti su Čekijos puse, siekdama stiprinti abipusį politinį pasitikėjimą, plėtoti visapusišką dialogą ir bendradarbiavimą bei skatinti, kad Kinijos ir Čekijos santykiai kuo greičiau vėl taptų sveiki ir stabilūs“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Dziakun.
Būtent stabilumą, kaip Amerikos sukelto chaoso alternatyvą, per susitikimą pabrėžė Kinijos dominavimą tarptautinėje politikos scenoje siekiantis įtvirtinti Xi Jinpingas.
„Šiandieninis pasaulis toli gražu nėra taikus – vienašališkumas ir hegemonija kelia didžiulį pavojų. Pasauliui gresia pavojus, kad jis vėl pasiners į džiunglių įstatymų pasaulį. Mano pasiūlymas – sukurti „Žmonijos ateities bendriją“, ir keturios pasaulinės iniciatyvos sulaukė tarptautinės bendruomenės, įskaitant Rusiją, paramos“, – kalba Xi Jinpingas.
Vienas po kito Pekine viešintys lyderiai tik pabrėžia augantį Kinijos supergalios įvaizdį.
Savaitę prieš D. Trumpą čia lankėsi Irano užsienio reikalų ministras, metų pradžioje – Keiras Starmeris, gruodį – Emmanuelis Macronas.
„Kinams labai patinka šis vaizdas. Jiems patinka būti pasaulio dėmesio centre. Ir jie visapusiškai išnaudos tai savo šalies auditorijai“, – aiškina G. Smithas.
Ilgame abiejų šalių susitikimo pareiškime Kinija ir Rusija žada toliau plėsti jau beribius ryšius, kritikuoja Amerikos karą Irane. Tačiau jokio reikšmingo proveržio ekonominiuose santykiuose nematyti.
