Nepagrįsti Rusijos kaltinimai apie neva Ukrainos planuojamą dronų ataką iš Latvijos teritorijos ir pareiškimai apie didėjančią Rusijos ir NATO konfrontacijos grėsmę – intensyvėjančios informacinės operacijos dalis. Pasak ekspertų, Kremlius taip bando įtikinti Vakarus priversti Ukrainą nutraukti dronų atakas prieš taikinius Rusijos gilumoje. Visgi neatmetama, kad Rusija ruošiasi surengti rimtesnį išpuolį prieš politinės krizės ištiktą Latviją.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rusija apkaltino Latviją davus leidimą Ukrainai iš savo teritorijos atakuoti Rusiją.
- Latvija ir Ukraina šiuos teiginius vadina absurdiškais.
- JAV patikino, kad laikosi savo įsipareigojimų NATO.
- Saugumo ekspertų teigimu, tai platesnės Rusijos informacinės kampanijos dalis, siekiant įbauginti Baltijos šalių visuomenes.
- Kremlius patiria didelę žalą ir siekia įtikinti Vakarus nebeleisti Ukrainai dronais atakuoti taikinių Rusijos teritorijoje.
- T. Jermalavičius įspėja, kad Rusija įžūlėja ir, prisidengdama naujais kaltinimais, ji gali surengti ribotą karinį išpuolį Latvijos teritorijoje ar pasikėsinti į vieną iš politikų.
Antradienį išplatintame Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pranešime teigiama, kad Ukraina neva ruošiasi surengti dronų ataką prieš Rusiją iš Baltijos šalių teritorijos. Rusijos žvalgyba tvirtina, kad Ukrainos valdžiai esą pavyko įtikinti Rygą duoti sutikimą operacijoms prieš Rusiją ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos dronų pajėgų kariai.
„Jie dislokuoti Latvijos Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse“, – teigė rusų žvalgybos tarnyba ir pagrasino Latvijai atsaku, nuo kurio jos esą neišgelbės net NATO narystė. „Verta pažymėti, kad sprendimų priėmimo centrų Latvijoje koordinatės yra gerai žinomos, o šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo atpildo, kurio jie nusipelnė“, – rašoma Rusijos užsienio žvalgybos pranešime.
Tokius pačius kaltinimus ir grasinimus Latvijai antradienio vakarą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikime pakartojo Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia. Šiuos teiginius tiek Latvijos, tiek Ukrainos pareigūnai atmetė kaip melą ir „pasakas“. JAV ambasadoriaus pavaduotoja Jungtinėse Tautose Tammy Bruce savo ruožtu pareiškė, kad JT yra „ne vieta grasinimams Saugumo Tarybos narei“, ir teigė, kad JAV laikysis visų įsipareigojimų NATO.
Tą pačią dieną Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė esą auga tiesioginės NATO ir Rusijos konfrontacijos rizika, o tai gali turėti „katastrofiškų“ pasekmių. Savo teiginius S. Riabkovas grindė tariamai „eskaluojančia“ Europos sostinių retorika, susijusia su branduoliniu atgrasymu.
Pasak informacinio karo eksperto Nerijaus Maliukevičiaus, šie pareiškimai yra jau kurį laiką aštrinamos Rusijos bauginimo operacijos dalis.
„Jau kelis mėnesius matėme įvairius Rusijos pareigūnus, kurie gavo užduotį transliuoti žinutę neva Baltijos šalių erdvė yra naudojama dronų praskridimams. Matome, kad dabar ne vien tik SVR pareiškimas, bet ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatų pareiškimai paprasčiausiai bando didinti šios operacijos temperatūrą“, – LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
N. Maliukevičiaus teigimu, pagrindinis tikslas – įtikinti Vakarus priversti Ukrainą nutraukti dronų atakas Rusijos gilumoje, kurios pastaraisiais mėnesiais padarė didelę žalą Rusijos naftos objektams.
Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis dronų įskridimai fiksuoti tiek Lietuvos, tiek Latvijos, tiek Estijos teritorijoje. Pranešama, kad šie dronai dažnu atveju yra paleisti iš Ukrainos, bet Rusijos nukreipiami į Baltijos šalis, panaudojant elektroninės karybos priemones. Dalis apžvalgininkų kelia versiją, kad rastus ukrainietiškus dronus į Baltijos valstybes siunčia pati Rusija.
„Tokiu informaciniu spaudimu bandoma sukurti tam tikrą baimės, atgrasymo atmosferą tam, kad patys Vakarai priverstų Ukrainą nutraukti dronų operacijas, kurios akivaizdžiai pasiekia savo tikslą ir yra labai skaudžios Kremliui. Manau, yra pasirinkta būtent tokia strategija, kad per Ukrainos partnerių spaudimą, ypač stiprinant informacinį spaudimą Baltijos šalyse, yra bandoma spręsti šią Kremliui [skausmingą] problemą“, – teigia informacinio karo ekspertas.
Šiai nuomonei pritariantis Taline veikiančio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDC) studijų vadovas Tomas Jermalavičius priduria, kad Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai yra „alternatyvios realybės kūrimo specialistai“ ir tokiu būdu bando nukreipti tarptautinį dėmesį nuo Maskvos nesėkmių.
„Akivaizdu, kad Rusijos režimas patiria tam tikrą desperaciją ir galbūt bando nukreipti dėmesį nuo savo strateginių, taktinių ir operacinių klaidų ar sukurti naują įtampos židinį, nukreipiant ir Aljanso, ir pafrontės valstybių dėmesį nuo Ukrainos“, – sako jis.
Pasak T. Jermalavičiaus, Rusija taip pat greičiausiai bando pasinaudoti Latvijoje kilusia politine krize po to, kai atsistatydino gynybos ministras Andris Sprūds, vėliau ir premjerė Evika Silina, kad dar labiau supriešintų Latvijos gyventojus ir šalies politinį elitą.
„Latvijoje Vyriausybės dabar iš esmės nėra, artėja rinkimų kampanija ir atsiranda terpė tokiam valdomam chaosui kurti. Tai dabar bus serviruojama kaip kažkokia sankcija prieš Latviją už menamą agresiją prieš Rusiją iš Latvijos teritorijos. Tai turi, aišku, savo auditorijas ir Rusijos viduje, ir Vakaruose“, – teigia T. Jermalavičius.
Saugumo ekspertas įspėja matantis požymių, kad Rusija vykdo informacinę ir diplomatinę kampaniją, skirtą izoliuoti Latviją ir diskredituoti ją sąjungininkų akyse kaip nenuspėjamą ar silpną valstybę. Pasak jo, ši kampanija gali būti panaudota kaip dingstis surengti išpuolį prieš Latviją.
„Ir čia jau yra tam tikrų požymių, kad gali nutikti kažkoks kinetinės agresijos aktas. Mes esame perspėję daug kartų, kad Rusija vis įžūlėja savo sabotažo ir panašiomis priemonėmis prieš taikinius Europoje, ji nesusilaukia beveik jokio rimto atsako, todėl yra linkusi eskaluoti ir vieną dieną tikrai pereis prie rimtesnių kinetinių priemonių.
Paprastas scenarijus: galbūt kažkoks teroro aktas prieš karinę bazę Latvijoje, kurioje galbūt iš tikrųjų bus ukrainiečių specialistų, pakviestų Latvijos vyriausybės padėti stiprinti gynybą prieš dronus“, – pavyzdį pateikia T. Jermalavičius.
Kaip dar vieną scenarijų jis pateikia galimą Rusijos bandymą nužudyti vieną iš politikų Latvijoje, kurią šiuo metu krečia politinė krizė, bandant patikrinti, ar NATO tai vertintų kaip pakankamą veiksmą, kad aktyvuotų 5-ąjį straipsnį, kuriuo paremta Aljanso kolektyvinė gynyba.
„SVR pranešime buvo nuolat minima tai, kad jie žino, kur yra tie sprendimų priėmimo centrai, kuriuose buvo priimti šie menami sprendimai dėl Latvijos teritorijos naudojimo ukrainiečių dronams leisti. Tad, pavyzdžiui, dabar jau buvęs gynybos ministras [A. Sprūds] turėtų būti saugomas, nes iš vienos pusės jis yra ryškiai matomas žmogus, bet iš kitos pusės – jau nurašytas politinėje srityje, nueinantis gynybos ministras. Kyla tokia dilema ir Latvijai, ir Aljansui, ar iš tikrųjų galbūt kažkoks teroro aktas prieš jį ar prieš kitą politiką yra karinės agresijos aktas, į kurį reikia atsakyti jau remiantis NATO 5-uoju straipsniu, ar vis dėlto nėra“, – sako tyrėjas.
T. Jermalavičius viliasi, kad Rusijos pareiškimai apsiribos informacinio bauginimo tikslais. „Bet žiūrint į tendenciją, vis dėlto reikia išlikti budriems ir tikrai ruoštis, kad gali būti ir didesnių kinetinės agresijos pavyzdžių“, – įspėja jis.
