Vis mažiau tibetiečių ryžtasi bėgti iš Kinijos kontroliuojamo Tibeto, nes tai tampa vis sudėtingiau ir pavojingiau. Ekspertai perspėja, kad mažėjantis tremtinių skaičius gali apsunkinti Tibeto kultūros ir tapatybės išsaugojimą, skelbia „Deustche Welle“.
Dar prieš du dešimtmečius tūkstančiai tibetiečių kasmet per Himalajus pasiekdavo Indiją ar Nepalą, atsinešdami žinių apie gyvenimą Tibete. Tačiau Dharamsaloje veikiančios Centrinės Tibeto administracijos duomenimis, 1995–1999 m. į tremtį pasitraukė daugiau nei 12 tūkst. tibetiečių, o per pastaruosius penkerius metus – vos 81.
Anot iš Tibeto 2010 m. pabėgusio Lobsango, po 2008 m. protestų Kinija smarkiai sustiprino kontrolę regione. „Dabar stebimas kiekvienas kaimas, vienuolynas ir namų ūkis. Paprastam tibetiečiui pasiekti sieną beveik neįmanoma“, – „Deustche Welle“ sakė jis.
Kinija teigia, kad investicijos į infrastruktūrą ir ekonomikos plėtrą pagerino gyvenimo sąlygas Tibete, todėl žmonės rečiau išvyksta. Tačiau žmogaus teisių organizacijos kaltina Pekiną didinant judėjimo, religijos ir komunikacijos ribojimus.
Situaciją apsunkina ir griežtesnė Nepalo politika. Šaliai stiprinant ryšius su Kinija, Himalajų pasienyje sustiprinta kontrolė, naudojami dronai ir stebėjimo kameros.
Tremtyje gyvenantys tibetiečiai baiminasi, kad mažėjant naujų atvykėlių silpnėja ryšys su Tibetu. Tai ypač svarbu dabar, kai vis dažniau kalbama apie senstančio Dalai Lamos įpėdinystę ir tibetiečių judėjimo ateitį.
