Prezidentui Gitanui Nausėdai praėjusią savaitę pranešus, jog Lietuva iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gavo kvietimą prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo koalicijos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, jog Lietuvos indėlis veikiausiai būtų paremtas turimais išminavimo pajėgumais.
„Mūsų regionas, Lietuva, ir mūsų kaimynai turbūt turime išskirtinį momentą – išminavimo pajėgumus. Tiek komandą, tiek įrangą. Tai mes galbūt ir orientuosime į išminavimo pajėgumus (…), saugios laivybos atstatymo pajėgumus. Valstybės gynimo taryboje (VGT) pasitarę nuspręsime, kokį sprendimą priimsime“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministras.
„Kariuomenė yra pateikusi visus techninius parametrus, kiek galėtume, ką galėtume ir kada galėtume“, – nurodė jis.
VGT posėdį planuojama šaukti šį mėnesį
Praėjusią savaitę prezidentas teigė, jog JAV pasiūlymas prisijungti prie šalių koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje artimiausiu metu bus aptartas VGT posėdyje.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas nurodo, jog tarybos posėdis turėtų būti sušauktas dar šį mėnesį.
„(VGT – ELTA) bus šį mėnesį, bet datos dabar nepasakysiu. Tikrai niekas nėra vilkinama, viskas yra suplanuota“, – sakė R. Kaunas.
Kaip skelbta, apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, pranešė jau keletas šalių.
Karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
