Alternatyviosios muzikos atlikėja „jau aušta“ pristato debiutinį minialbumą „Savigyda“. Kartu su juo pasirodo ir naujas klipas „saiko!“.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, minialbumas „Savigyda“ gimė iš noro paleisti savyje susikaupusį pyktį ir perkelti jį į muziką. Kiekviena jo daina buvo rašoma kaip būdas susitvarkyti su perteklinėmis emocijomis.
„Kiekvienos šio rinkinio dainos rašymas man prilygo savigydai. Kartais emocijos pradeda virti manyje taip stipriai, kad nebežinau, kur save padėti. Rašymas padeda“, – sako atlikėja.
Penkių dainų minialbumas apima skirtingas emocines būsenas – nuo švelnių, akustinių dainų iki sunkesnio, gitarinio skambesio. „Savigyda” – projektas, kviečiantis ne ieškoti sprendimų, o pasilikti jausmuose, net ir tuose, kuriuose skauda.
Vienas ryškiausių minialbumo kūrinių – „saiko!“. Daina kalba apie užslopintus jausmus ir santykį su savimi, o tiksliau – jo neturėjimą.
„Ši daina gimė man labai įtemptu laikotarpiu – buvau apžiojus daugiau, nei galiu praryti. Tuo metu supratau, kad nuolat skiriu savo laiką bei energiją viskam, bet save palieku kažkur paraštėse“, – sako atlikėja.
Dainoje kartojama frazė „man trūksta saiko“ tampa pagrindine kūrinio ašimi – ji žymi ribų nebuvimą, nuolatinį poreikį įtikti ir nesugebėjimą sustoti.
„Daina nėra vien apie užimtumą. Ji apie nebemokėjimą ilsėtis, sustoti ir pasirinkti save“, – pasakoja ji.
Kartu su daina pristatomas ir muzikinis klipas, kurio veiksmas vyksta chemijos laboratorijoje. Iš pirmo žvilgsnio tvarkinga, sterili erdvė pamažu tampa nekontroliuojama – atlikėja perpildo kolbas, leidžia skysčiams lietis per kraštus, kol viską perima betvarkė.
Atlikėja tampa katalizatoriumi viskam, kas išeina iš kontrolės.
„Kartu su kūrybine komanda norėjome perteikti kontrolės praradimą erdvėje, kurioje kontrolė yra svarbiausias dalykas. Pati žinau, kokį kruopštų darbą turiu atlikti, bet per skubėjimą nieko nepavyksta padaryti tiksliai“, – sako atlikėja.
„jau aušta“ – alternatyviosios muzikos atlikėja, kurios kūrybos centre – nenušlifuota emocija. Jos muzikoje susilieja melancholija ir pyktis, o atviri tekstai ir daugiasluoksnis skambesys kuria erdvę klausytojui pabūti su tuo, kas nėra patogu.
