Patyrusius vilkus prieš save ketvirtadienio vakarą išvysiantis Augustas Marčiulionis sako, kad FIBA čempionų lygos finalo ketverto iššūkiams Vilniaus „Ryto“ krepšininkai yra pasiruošę.
Giedriaus Žibėno auklėtiniai pusfinalyje susitiks su veteranų vedama Tenerifės „La Laguna“ ekipa, kurios ginklai – patirtis ir komandinis žaidimas.
„Jaučiamės gerai, žinome, ką turime daryti prieš tokį varžovą. Peržiūrėjome jų vaizdo įrašus, esame pasiruošę“, – žurnalistams Badalonoje sakė A. Marčiulionis.
Ispanijos ekipa prieš finalo ketvertą susitvarkė su Stambulo „Galatasaray“ – seriją laimėjo 2-1.
Taip pat skaitykite
Viduryje sezono prie Roko Giedraičio atstovaujamo klubo prisijungė Australijos krepšinio legenda ir NBA patirties bagažą turintis Patty Millsas. Prieš 2009 m. šaukimą NBA naujokų biržoje P. Millsas tobulėjo „Saint Mary`s“ universitete.
Jame iki šių metų žaidė ir A. Marčiulionis, kuris pasakoja, kad australas universitete prisimenamas kaip vienas geriausių visų laikų jo krepšininkų.
„Jis yra turbūt geriausią NBA karjerą turėjęs žaidėjas iš mūsų universiteto. Man atrodo, kad yra vienas iš nedaugelio, kuris buvo pašauktas naujokų biržoje. Jis buvo tas, kuris australus įtikino, kad NCAA yra gera vieta, kad čia reikia važiuoti. Žinoma, vis tiek jį lygina su Matthew Dellavedova. P. Millsas turi mylios bėgimo rekordą – mes bėgame mylią kiekvienais metais.
Jis turi geriausią visų laikų laiką – man atrodo, kad per 4 min. ir 40 sek. nubėgo, tai yra kosmosas. Tai visą laiką yra tie palyginimai. Jį prisimena, nors jis ten buvo tik dvejus metus, o ne visus ketverius, bet per juos taip „iššovė“, kad po to tiesiai į NBA išvarė. Jis tikrai ten labai gerbiamas, jo marškinėliai iškelti į palubes ir žmonės jį maloniai prisimena“, – Ispanijoje pasakojo A. Marčiulionis.
Nors apie buvusį San Antonijaus „Spurs“ krepšininką lietuvis atsiliepia gražiai, lengvo laiko ant parketo jam nežada.
„Įsivaizduoju, kaip išeinu su didele energija ir bandau jam apsunkinti gyvenimą, – apie artėjančią akistatą su P. Millsu teigė A. Marčiulionis. – Čia ne tokios rungtynės, kuriose gali džiaugtis, kad „o, prieš gerą žaidėją žaidžiu“. Čia finalo ketvertas, tokių dalykų negali būti. Tai laukiu, aišku. Jis turbūt vienas geriausių žaidėjų, prieš kuriuos būsiu žaidęs, bet nuotaika darbinė. Smagu, bet viskas proto ribose.“
Paklaustas, kiek atsiliko nuo P. Millso universiteto rekordo, A. Marčiulionis neslėpė, kad trūko nemažai.
„Labai toli, labai toli (juokiasi). Aš ilgų distancijų labai nemėgstu bėgti ir negaliu. Ten mano komandos draugai buvo arčiausiai, kurie gal trečią ar ketvirtą laiką visų laikų turėjo, tai jie gal kokiomis 10 ar 15 sekundžių atsiliko. P. Millso rezultatas yra labai rimtas pasiekimas“, – šmaikštavo krepšininkas.
Universitetų krepšinio temą žurnalistai kalbindami A. Marčiulionį tęsė ir toliau. Pats krepšininkas FIBA čempionų lygos finalo ketverto pusfinalį lygino su „Kovo beprotybės“ turnyru NCAA.
„Su kažkuo kalbėjau, kad pagal rungtynių svarbą pirmiausia į galvą šauna „Kovo beprotybė“. Ypač ketvirtais metais, kai žinai, kad jei pralaimi – viskas, universiteto karjera baigiasi. Tai sakyčiau, kad panašumo yra, nes pralaimėjęs dar neiškrenti iš turnyro visai, bet realiai nebegali kovoti dėl čempionų titulo. Tad panašumų yra, o ir nusiteikimas tokio paties lygio“, – svarstė A. Marčiulionis.
Gynėjų linijoje A. Marčiulionis turės tvarkytis ne tik su P. Millsu, bet ir Europos klubinio krepšinio legenda Marcelinho Huertasu. 42 metų krepšininkas tebėra kertinė Tenerifės komandos figūra.
A. Marčiulionį gąsdina idėja apie žaidimą iki tokio amžiaus.
„Nežinau, baisiai skamba dar (juokiasi). Šiaip norėčiau, aišku. Jei kūnas leidžia. Manau, tai priklauso nuo genetikos ir kaip prisižiūri kūną. Jei sveikata leidžia, jei psichologiškai gerai jautiesi ir nori žaisti – kodėl gi ne? O kaip jį sustabdyti – manau, reikės jį daug spausti, varginti.
Ne tai, kad reikės provokuoti, bet žaisti fiziškai, ties pražangos riba, tiesiog bandyti jam kuo labiau apsunkinti gyvenimą. Žinome, kad jis gali ir gerai atlikti perdavimą, ir kurti, ir mesti. Tai bus vienas pagrindinių mūsų uždavinių – jį stabdyti ir apsunkinti jam gyvenimą“, – pasakojo „Ryto“ įžaidėjas.
Jis kartu su „Ryto“ ekipa finalo sieks istorinėje Badalonos olimpinėje arenoje – būtent čia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo žymiąją olimpinę bronzą 1992 m.
Šios rinktinės vienas iš lyderių buvo A. Marčiulionio tėtis Šarūnas. Sūnus prisiminė šį istorinį Lietuvos krepšininkų pasirodymą.
„Kažkiek esu matęs, – paklaustas, ar teko stebėti 1992 m. rinktinės rungtynes, atsakė A. Marčiulionis. – Šiaip irgi neseniai sužinojau – man asistentas pasakė, kad žaisime toje pačioje arenoje. Tai smagu. Žaidė prieš rimtas komandas, prieš „Dream Team“. Esu matęs gražiausius epizodus. Tos rungtynės su JAV buvo skaudžiai pralaimėtos, todėl visų rungtynių nežiūrėjau, bet ištraukas mačiau (juokiasi).“
„Ryto“ ir „La Laguna“ akistata – 19 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.
