Baimė ir nepasitikėjimas apėmė Maskvą netrukus po Vladimiro Putino įsakymo įsiveržti į Ukrainą 2022 metais.
Baimė ir nepasitikėjimas apėmė Maskvą netrukus po Vladimiro Putino įsakymo įsiveržti į Ukrainą 2022 metais.
Kai kurie pareigūnai ir verslininkai, bijodami galimo saugumo tarnybų sekimo ar pasiklausymo, prieš jautrius susitikimus pradėjo nusiseginėti išmaniuosius laikrodžius arba palikti portfeliuose mobiliuosius telefonus.
„Paranojos lygis, kuriame žmonės priversti gyventi, yra toks didelis, kad iš esmės jie bijo net pagalvoti, juo labiau garsiai pasisakyti“, – per interviu Paryžiuje sakė buvusi Rusijos centrinio banko pareigūnė Aleksandra Prokopenko.
„Tai absoliučiai paranojiška, stalinistinio tipo baimė“, – pridūrė ji.
A. Prokopenko, pati priklausiusi šiam ratui ir neseniai išleistos knygos apie Rusijos elitą autorė, teigė, kad kai kurie pareigūnai griebėsi netradicinių metodų, kad apsisaugotų nuo pasiklausymo prietaisų.
Vienas jaunas viceministras taip bijojo sekimo, kad 2022 m. per susitikimą prašmatnioje kavinėje sėdėjo ant savo telefono. Šiam suskambus, jis paraudo – duslus skambučio signalas sklido iš po jo užpakalio.
Jis išsitraukė „iPhone“, žvilgtelėjo į ekraną ir sumurmėjo: „Susitikime“. Tada nutildė telefoną ir vėl ant jo atsisėdo, rašoma A. Prokopenkos knygoje. Jos vertimas į anglų kalbą bus išleistas vėliau šiais metais.
Knyga „Nuo suverenų iki tarnų. Kaip karas su Ukraina pakeitė Rusijos elitą“ paremta išsamiais interviu su Rusijos pareigūnais ir verslininkais. Joje nagrinėjama, kaip elitas priėmė ir įgalino V. Putino karą nepaisant pradinio šoko.
Psichopatas, bet ne idiotas
40 metų A. Prokopenko prieš invaziją dirbo centrinio banko pirmojo pirmininko pavaduotojo patarėja. Prieš tai ji beveik dešimtmetį buvo glaudžiai susijusio Kremliaus spaudos tinklo narė, dirbo tuo metu gerbiamame verslo laikraštyje „Vedomosti“, kol 2017 m., Maskvai pradėjus griežtinti kontrolę, prarado akreditaciją.
Visiems šaltiniams ji suteikė anonimiškumą, kad jie galėtų kalbėti atvirai.
Mažai kas tikėjo, kad V. Putinas įsiverš į Ukrainą, nepaisant to, kad daugelį mėnesių telkė kariuomenę pasienyje.
„Senis, žinoma, psichopatas, bet ne idiotas“, – vieną šaltinį citavo A. Prokopenko.
Prasidėjęs karas sukėlė šoką, V. Putinas vienu ypu nubraukė dešimtmečius trukusias pastangas sukurti Rusijoje vakarietiško stiliaus rinkos ekonomiką.
„Tūkstančiai žmonių dešimtmečius kūrė verslą“, – cituojamas vienas kritikas. „Putinas viską sugriovė vos per kelis mėnesius“, – sakė jis.
Iš pradžių buvo nesėkmingai bandoma įtikinti V. Putiną nutraukti karo veiksmus, tačiau netrukus elitas palaikė karą.
Igoris Šuvalovas, anksčiau laikytas vienu iš svarbiausių liberalių vyriausybės veikėjų, buvo vienas pirmųjų, palaikiusių karą. Valstybinio plėtros banko VEB pirmininkas gimtadienio vakarėlyje pasirodė vilkėdamas marškinėlius su raide Z – Maskvos invazijos simboliu, teigiama A. Prokopenko knygoje.
Pasak jos, nė vienas iš žmonių, su kuriais ji kalbėjosi, nepalaikė karo, tačiau nė vienas nerizikavo to pasakyti viešai.
„Tai nieko nepakeistų ir niekam nepadėtų“, – sakė vienas iš jos pašnekovų ir pridūrė: „Be to, baisu“.
Kai kurie, pavyzdžiui, A. Prokopenko, atsistatydino ir išvyko iš šalies, tačiau masinių atsistatydinimų valstybiniame sektoriuje nebuvo.
Kai kuriems pareigūnams buvo pritaikytos sankcijos, kiti nenorėjo prarasti gerai mokamų darbų ir manė, kad jų patirtis reikalinga Rusijai kritišku metu.
Palaižūnai ir pakalikai
Pasak A. Prokopenko, elito nariai nelaiko savęs atsakingais už „putinizmo sukeltą katastrofą šalyje“. Tačiau jie taip pat negeba imtis veiksmų, kad ką nors pakeistų.
Baimindamiesi dėl savo turto, laisvės ir gyvybės, jie tapo „palaižūnais ir pakalikais, prisitaikančiais prie autokrato nuotaikų“.
A. Prokopenko teigimu, aukštesniosios klasės atstovai pavargo nuo konflikto, netikrumo ir represijų. „Visi labai nori, kad karas baigtųsi“, – sakė ji.
Knygos autorė nustebo sužinojusi, kad samdinių vadeivai Jevgenijui Prigožinui 2023 m. surengus trumpai trukusį maištą daugelis laikė jį galimybe pokyčiams, nors baiminosi dėl savo interesų.
Požiūris į V. Putiną pasikeitė. Anksčiau daugelis vadino jį „bosu“, o dabar 73 metų Kremliaus vadovas, valdžioje esantis nuo 2000 m., vadinamas „seniu“.
„Putinas užstatė ateitį“, – sakė A. Prokopenko.
Pasak jos, elitas kupinas apmaudo Vakarams, todėl atgaivinti ryšius su Maskva po V. Putino valdymo nebus lengva.
„Demokratinių, liberalių pokyčių tikimybė nėra labai didelė“, – sakė ji.
A. Prokopenko išvyko iš Rusijos 2022 m. kovo mėnesį. Ji keliavo į Kazachstaną, paskui į Serbiją ir vėliau atvyko į Vokietiją, kur dabar studijuoja Rusijos vyriausybės politiką Karnegio Rusijos Eurazijos centre.
2025 m. Maskva paskelbė ją „užsienio agente“. Tai – Kremliaus kritikams skirta etiketė.
A. Prokopenko sako negalinti apsilankyti Rusijoje, bet dėl nieko nesigailinti. „Man karas tapo persilaužimu. Jis sukėlė didelę tapatybės krizę“, – teigė knygos autorė.
