JAV Aukščiausiasis Teismas trečiadienį smarkiai apribojo rasės veiksnio naudojimą komplektuojant rinkimų apygardas.
Tai numatyta istoriniame sprendime, galinčiame pakeisti rinkimų žemėlapius visoje šalyje ir padidinti respublikonų galimybes prieš kadencijos vidurio rinkimus.
Teismas šešiais balsais prieš tris, pasidalijęs pagal ideologines linijas, panaikino žemėlapį, kuriuo Luizianoje buvo sukurta antra apygarda su juodaodžių dauguma.
Teisėjai nusprendė, kad tai prilygsta antikonstituciniam manipuliavimui rinkimų apygardų ribomis rasiniu pagrindu, nors žemėlapis buvo sudarytas siekiant laikytis 1965 metų Balsavimo teisių įstatymo.
Sprendimas palieka nepaliestą Balsavimo teisių įstatymo branduolį, bet susiaurina jo taikymo galimybes. Pilietinių teisių aktyvistai šį žingsnį greičiausiai vertins kaip smūgį istoriniam pilietinių teisių įstatymui, kurį per pastarąjį dešimtmetį jau susilpnino ankstesni teismų sprendimai.
Kol kas neaišku, kokią įtaką šis sprendimas turės lapkritį vyksiantiems rinkimams, nulemsiantiems Kongreso kontrolę.
Konservatyviosios daugumos vardu rašęs teisėjas Samuelis Alito teigė, kad įstatymo laikymasis šiuo atveju negalėjo pateisinti rasės veiksnio naudojimo, ir tvirtino, kad įstatymo 2 straipsnis nereikalauja, jog valstijos braižytų apygardas pirmiausia pagal rasines linijas.
„Apibendrinant, kadangi Balsavimo teisių įstatymas nereikalavo, kad Luiziana sukurtų papildomą daugumos ir mažumos apygardą, joks svarbus interesas nepateisino valstijos sprendimo naudoti rasės veiksnį kuriant SB8“, – rašė S. Alitas.
„Šis žemėlapis yra antikonstitucinis manipuliavimas rinkimų apygardų ribomis, ir jo naudojimas pažeistų ieškovų konstitucines teises“, – teigė teisėjas.
Šis sprendimas žymi reikšmingą posūkį teismams aiškinant pusiausvyrą tarp rasinės diskriminacijos prevencijos ir konstitucinių vienodos apsaugos garantijų laikymosi, taip pat pakelia kartelę atvejams, kai perbraižant apygardas galima atsižvelgti į rasę.
Tiek daugumos sprendimas, tiek atskiroji nuomonė buvo perskaityti teismo salėje, o tai yra retas žingsnis Aukščiausiajame Teisme.
Teisėja Elena Kagan įspėjo, kad sprendimas turės plačių pasekmių, ir teigė, jog kyla pavojus leisti valstijoms „be teisinių pasekmių sistemingai mažinti mažumų piliečių balsavimo galią“.
Byla buvo sutelkta į rinkimų žemėlapį, perbraižytą po 2020 metų surašymo, siekiant pridėti antrą apygardą, kurioje juodaodžiai rinkėjai sudarytų daugumą. Tai padaryta po teisminių ginčų, kad ankstesnis žemėlapis sumažino mažumų balsavimo galią.
„Aklas spalvoms“
Šį pataisytą žemėlapį vėliau užginčijo grupė ne juodaodžių rinkėjų. Jie teigė, kad jame pernelyg daug remiamasi rase, ir taip sukėlė susidūrimą tarp pastangų užtikrinti balsavimo teisių apsaugą ir konstitucinių apribojimų priimant sprendimus rasiniu pagrindu.
Aukščiausiasis Teismas galiausiai palaikė šiuos ieškovus ir padarė išvadą, kad žemėlapis peržengė ribą ir tapo antikonstituciniu rasiniu rūšiavimu.
Pasekmės gali apimti kur kas daugiau nei vieną valstiją. Teisės analitikai teigia, kad dėl šio sprendimo gali būti sunkiau sukurti ar išlaikyti daugumos ir mažumos apygardas – pagrindinę priemonę, dešimtmečius naudotą siekiant užtikrinti juodaodžių ir kitų mažumų rinkėjų atstovavimą.
Tokios apygardos dažnai būdavo palankios demokratų kandidatams, o tai reiškia, kad šis sprendimas gali suteikti pranašumą respublikonams lapkritį vyksiančiuose atkakliuose Atstovų Rūmų rinkimuose.
Ši byla nagrinėjama stiprėjant nacionalinei kovai dėl apygardų perbraižymo, kai tiek respublikonų, tiek demokratų valdomos valstijos siekia perbraižyti ribas taip, kad galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą Kongrese.
Balsavimo teisių įstatymo 2 straipsnis – bylos centre esanti nuostata – buvo sukurtas siekiant užkirsti kelią balsavimo praktikoms, kurios mažina mažumų įtaką, net ir neturint aiškių diskriminacijos įrodymų.
Tačiau teismo konservatyvioji dauguma vis dažniau rodė nepasitenkinimą į rasę atsižvelgiančiomis priemonėmis, teigdama, kad joms turi būti taikomi apribojimai pagal tai, ką konservatyvusis teisėjas Clarence'as Thomasas, kuris pats yra juodaodis, pavadino „akla spalvoms“ Konstitucija.
Šis sprendimas priimtas po virtinės nutarčių, kurios susilpnino Balsavimo teisių įstatymą, įskaitant 2013 metų sprendimą, kuriuo panaikinta pagrindinė nuostata, reikalaujanti federalinės priežiūros keičiant rinkimų įstatymus valstijose, turinčiose diskriminacijos istoriją.
