Norvegijos gynybos ministras Tore‘as O. Sandvikas, duodamas interviu Lenkijos televizijos kanalui „TVP World“, pasakė, kad „Rusija neturės jokių šansų prieš NATO“ ir atmetė nuogąstavimus dėl galimo karinio eskalavimo Baltijos regione, apie kurį vis dažniau perspėja sąjungininkai šiame regione.
Ministro teigimu, lemiamą įtaką bet kokio ginkluoto susidūrimo su Maskva atveju turės karinis Aljanso pranašumas, ypač oro pajėgų srityje.
Oro erdvės kontrolė – svarbiausias NATO galios aspektas
Anot T. Sandviko, skirtingai nei Ukrainoje, kur nei viena iš šalių oro erdvės visiškai nekontroliuoja, bet kokio konflikto atveju NATO imtųsi operatyvių veiksmų, kad užsitikrintų pranašumą ore.
„NATO turi galingas karines pajėgas. Mes užsitikrinsime visišką oro erdvės kontrolę“, – sakė jis, užsimindamas apie modernius penktosios kartos orlaivius ir įvairias sritis apimančias operacijas, kuriose dalyvauja oro, jūrų ir kibernetinės pajėgos.
Tokie jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai Baltijos ir Šiaurės šalys vis labiau nerimauja dėl incidentų Baltijos jūroje grėsmės, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Švedijos žvalgyba įspėja apie galimą eskalavimą ir hibridinį spaudimą.
Tačiau T. Sandvikas pridūrė, kad Rusijos veiksmus vis dar smarkiai riboja Ukrainoje tebevykstantis karas.
„Putinas pergalės Ukrainoje pasiekti negali. Jis neturi jokių šansų prieš NATO“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Rusijos sausumos pajėgos patyrė didelių nuostolių, o jos konvencinės pajėgos, dislokuotos prie Arkties ir palei Norvegijos sieną, nusilpo, nors Maskva ir ima intensyviau vykdyti veiklą po vandeniu bei ore.
Europa privalo didinti gynybos pramonės gamybos apimtis
Nors T. Sandvikas ir yra įsitikinęs dabartiniais NATO pajėgumais, jis įspėjo, kad Europa privalo sparčiau didinti gynybai skirtas išlaidas ir pramonės gamybos apimtis, siekdama užtikrinti ilgalaikį saugumą.
„Turime stiprinti savo pramoninius pajėgumus… ir remti Ukrainą, kad sustabdytume Putiną Ukrainoje“, – sakė jis, pavadinęs tai „svarbiausiu, ką reikia padaryti“.
Norvegija plečia bendradarbiavimą su sąjungininkais, pavyzdžiui, kartu su Vokietija perka povandeninius laivus ir siekia glaudžiau integruotis į Šiaurės šalių gynybos sistemas, ypač kovos su povandeniniais laivais ir Šiaurės Atlanto stebėjimo srityse.
Be to, Oslas tapo vienu iš pagrindinių Kyjivo rėmėjų ir teikia Ukrainai gausią karinę pagalbą bei stiprina pramoninius partnerystės ryšius su šios šalies gynybos sektoriumi.
Dėmesys šiauriniam sparnui
Nepaisant vis glaudesnio bendradarbiavimo rytiniame NATO sparne, Norvegija nėra Vidurio ir Rytų Europos pasienio valstybes vienijančio „Bukarešto devyneto“ (B9) narė.
T. Sandvikas teigė, kad strateginis Oslo prioritetas tebėra Arktis ir Šiaurės Atlantas, kur Norvegija atlieka svarbų vaidmenį stebėdama Rusijos karinio jūrų laivyno veiklą ir saugodama povandeninius kabelius bei vamzdynus.
„Esame NATO akys ir ausys šiaurėje“, – sakė jis, pabrėždamas, kad buvo sustiprinta Rusijos povandeninių laivų, veikiančių netoli svarbios povandeninės infrastruktūros, stebėsena, o su Jungtine Karalyste neseniai surengta bendra operacija, kurios tikslas buvo sekti ir ginti šalin Rusijos laivus.
Norvegija taip pat išreiškė norą prisidėti prie sąjungininkų jūrų saugumo misijų toliau nuo savo krantų, tačiau T. Sandvikas pabrėžė, kad pagrindine jos pareiga ir toliau bus NATO šiaurinio sparno apsauga.
„Mes parodysime, kad NATO pajėgos nėra pernelyg išsklaidytos“, – sakė jis.
