Ketvirtadienio vakarą mirė ilgiausiai Jungtinę Karalystę valdžiusi monarchė Elžbieta II. Šalis paniro į nacionalinį gedulą, o jau penktadienį į tautą kreipsis naujasis karalius Karolis III. LRT.lt trumpai paaiškina, kas dabar vyks JK.
Įvykiai po karalienės mirties yra vadinami „Operacija Londono tiltas“ kodiniu vardu. Kai kurie oficialios ceremonijos elementai skaičiuoja jau šimtmečius, bet dalis aspektų yra nuolat peržiūrimi.
Jungtinėje Karalystėje jau prasidėjo nacionalinis gedulas, kuris tęsis iki valstybinių laidotuvių, jos turi vykti praėjus maždaug 10 dienų po karalienės mirties. Kai mirė princas Philipas, karalienės prašymu karališkoji šeima oficialiai 2 savaites gedėjo. Iš pagarbos monarchei veikiausiai bus atidedami dideli sporto ir kitų sričių renginiai, ant Bakingamo rūmų, Parlamento ir namų visoje šalyje plevėsuos iki pusės nuleista vėliava.
Miestų rotušėse bus prieinamos užuojautos knygos, kuriose galės pasirašyti vietos gyventojai, miestuose taip pat bus įrengiami ekranai, leisiantys stebėti naujausius įvykius, naujienas.
Abu parlamento rūmai rengs posėdžius vidurdienį, Vyriausybė kurį laiką neskelbs jokių, išskyrus skubiausius, sprendimų, į šalį karalienės laidotuvėms vyks užsienio lyderiai.
Kadangi karalienė mirė Balmoralo pilyje Škotijoje, pirmiausiai jos palaikai bus perkelti į Šv. Gilso katedrą Edinburge, vėliau į Bakingamo rūmus.
Naujasis karalius
Penktadienį vyks serija renginių, kurie žymės naujojo karaliaus žengimą į sostą. Karalius Karolis veikiausiai susitiks su Grafu maršalu – Norfolko kunigaikščiu – vadovaujančiu karalienės laidotuvėms, ir patvirtins ceremonijos eigą. Jis spręs ir dėl karališkosios šeimos gedulo laikotarpio ilgio, manoma, kad jis tęsis apie mėnesį.
Penktadienį Londono centre bus šaunamos šautuvų salvės – po vieną šūvį už kiekvienus 96-erių monarchės gyvenimo metus. Bažnyčios visoje šalyje raginamos skambinti varpais, Anglijos Bažnyčia išsiuntė parapijoms instrukcijas rengti specialias apeigas. Valandą po vidurdienio penktadienį skambės ir Vestminsterio abatijos, Šv. Pauliaus katedros, Vindzoro pilies varpai.
Vėliau penktadienį naujasis monarchas veikiausiai kreipsis į tautą televizijos transliacijoje, pirmą kartą susitiks su šalies premjere, Vyriausybės nariais, vėliau vyks į Škotiją, Velsą, Šiaurės Airiją ir ten dalyvaus proklamacijos renginiuose.
Įprastai, Bendruomenių rūmai šeštadienį turėtų susirinkti į posėdį, kurio metu aukšto rango parlamentarai prisieks Karoliui III-ajam, ceremoniją užbaigs „kuklus formalus“ karaliaus kreipimasis. Vėliau prisiekti karaliui galės visi parlamento nariai, kurie norės tai padaryti. Parlamentas savo veiklą veikiausiai suspenduos iki valstybinių laidotuvių, nors galės susitikti spręsti skubiausių klausimų.
Šeštadienį Šv. Jokūbo rūmuose turėtų susitikti ir Žengimo į sostą taryba, ją sudaro monarcho patarėjai, aukšto rango valstybės kabineto nariai, Londono lordas meras, karališkosios šeimos nariai, ir kiti. Iš viso taryba apima apie 700 asmenų, bet jos susitikime veikiausiai dalyvaus gerokai mažiau narių. Paskutinėje tokioje taryboje 1952-aisiais dalyvavo apie 200 pareigūnų.
Pirmiausiai apie karalienės mirtį oficialiai paskelbs Tarybos prezidentas, dabar šias pareigas eina parlamentarė Penny Modaunt, tada bus skaitoma žengimo į sostą proklamacija. Karolis III perskaitys priesaiką ir pasižadės „prisiimti suvereno pareigas ir atsakomybes“ bei žengti savo motinos pėdomis, proklamaciją pasirašys aukšti pareigūnai, tarp jų ir premjerė, Kenterberio arkivyskupas, lordas kancleris. Tuomet įvyks viešas pareiškimas, paskelbsiantis Karolį naujuoju karaliumi, ši proklamacija skaitoma Šv. Jokūbo rūmų balkone Londone. Proklamaciją skaitantis pareigūnas sušuks „Dieve, saugok“ karalių ir pirmą kartą nuo 1952-ųjų bus sugrotas nacionalinis himnas su žodžiais „Dieve, saugok karalių“.
Ceremonijoje dalyvaus ir Karolio sutuoktinė Camilla, sūnus princas Williamas. Camilla taps „karaliene konsorte“, šį titulą Elžbieta II patvirtino minėdama savo platininį valdymo jubiliejų, taip užbaigdama spekuliacijas dėl būsimo Camillos vaidmens.
Šios ceremonijos metu dažniausiai pranešama, kokį vardą pasirenka naujasis monarchas, bet dar ketvirtadienį paaiškėjo, kad Charlesas taps Karoliu III. Nors 73-ejų Karolis monarchu tapo iš karto po savo motinos mirties, jo karūnacija nevyks iš karto – oficialiai Elžbieta II karūnuota buvo praėjus daugiau kaip metams po savo tėvo mirties.
Karūnacija jau pastaruosius devynis šimtmečius vyksta Vestminsterio abatijoje, Karolis III bus 40-asis ten karūnuojamas monarchas. Ceremonijos metu Karolis III duos oficialią priesaiką, gaus skeptrą ir valdžios obuolį, 1661 m. sukurtą Šv. Edvardo karūną ant naujojo monarcho galvos uždės Kenterberio arkivyskupas. Karolis III ims vadovauti Tautų sandraugai, kurią sudaro 56 nepriklausomos šalys turinčios 2,4 mlrd. gyventojų. 14 iš šių valstybių monarchą laiko ir savo valstybės vadovu.
Laidotuvės
Praėjus 5 dienoms po mirties, pašarvotas karalienės kūnas bus pervežamas iš Bakingamo rūmų į Vestminsterio salę, ceremoniją Londono gatvėse stebės didelės minios žmonių. Praktiškai visą parą visuomenei atvertoje salėje atsisveikinti su monarche galės šalies gyventojai.
Valstybinės laidotuvės turėtų vykti po 10 dienų Vestminsterio abatijoje, ceremonijoje dalyvaus Vyriausybės kabineto nariai, buvę premjerai, valstybių vadovai. Visoje šalyje bus paskelbta 2 minučių tyla, o laidotuvių diena bus nacionalinio gedulo diena, kai veikiausiai nedirbs parduotuvės, biurai, mokyklos.
Po laidotuvių karstas su karalienės palaikais turėtų procesijos būdu per Londoną būti nugabentas į Vindzoro pilyje esančią Šv. Jurgio koplyčią. Čia dėl COVID-19 suvaržymų vyko princo Philipo laidotuvės. Ten vyks atsisveikinimo ceremonija ir monarchės palaikai bus nugabenti bei palaidoti šios pilies Jurgio VI memorialinėje koplyčioje, kur amžinojo poilsio yra atgulę Elžbietos II motina bei tėvas.
