Lietuvos futbolo federacija (LFF) vis aktyviau dairosi į užsienyje augančius lietuvių kilmės talentus, tikėdamasi juos ateityje matyti nacionalinėje rinktinėje. Vis dėlto jaunų futbolininkų pasirinkimai dažnai tampa sudėtingi – nuo neaiškaus ryšio su Lietuva, karjeros galimybių iki stipresnių užsienio rinktinių vilionių.
Siekdama šio ilgalaikio tikslo, LFF daug dėmesio skiria tiek jau profesionaliai rungtyniaujantiems futbolininkams, tiek jaunajai kartai, kurios atstovai tobulėja aukšto lygio užsienio akademijose ir teikia vilčių Lietuvos futbolo ateičiai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- LFF aktyviai ieško ir stebi užsienyje augančius lietuvių kilmės talentus, siekdama juos pritraukti į nacionalinę rinktinę.
- Rokas Pukštas prioritetu laiko JAV rinktinę, o jo tėtis pripažįsta, kad futbolininkas šiuo metu apie Lietuvą negalvoja.
- Airidas Golambeckis atstovauja Anglijos jaunimo rinktinėms, tačiau ryšį su Lietuva ir LFF išlaiko, neatmesdamas galimybių ateityje.
- Tomas Jonyla neslepia noro ateityje žaisti Lietuvos vyrų rinktinėje ir savo ateitį pirmiausia sieja būtent su Lietuva.
Vienas ryškiausių pastarųjų metų tokio skautavimo pavyzdžių – Lukas Michelbrinkas. Vokietijoje gimęs ir augęs futbolininkas turėjo galimybę atstovauti šios šalies rinktinei. Vis dėlto daug laiko Lietuvos jaunimo rinktinėse praleidęs žaidėjas kovo mėnesį Moldovoje debiutavo mūsų šalies vyrų nacionalinėje komandoje. Nors kol kas tokie atvejai dar išlieka pavieniai, tikimasi, kad ateityje tai taps įprasta praktika – užsienyje augantys lietuviai bus kviečiami į nacionalinę rinktinę.
Šio reiškinio kontekste vis dažniau minimos pavardės, kurios Lietuvos futbolo aplinkoje jau ne vienus metus sulaukia dėmesio. Tarp jų – Rokas Pukštas, Airidas Golambeckis ir Tomas Jonyla. Visi trys futbolininkai gimė ir augo užsienyje, lietuviškose šeimose, tačiau jų galimybės ir norai ateityje atstovauti Lietuvos vyrų rinktinei skiriasi.
17-metis T. Jonyla pastaruoju metu atstovavo Lietuvos jaunimo rinktinėms, o A. Golambeckis savo tarptautinę karjerą pradėjo Andriaus Veličkos treniruojamoje Lietuvos U16 rinktinėje. Visgi vėliau jis sulaukė kvietimo į Anglijos jaunimo rinktinę, jai atstovauja iki šiol. O štai R. Pukštas, nors ir turi lietuviškų šaknų, neslepia ambicijų kuo greičiau debiutuoti JAV nacionalinėje rinktinėje.
Su LRT kalbėję Londono „West Ham“ akademijos auklėtiniai atviravo apie gyvenimą tarp skirtingų kultūrų, o apie R. Pukšto karjeros tikslus ir ateities planus plačiau papasakojo jo tėtis Mindaugas.
Lietuvybės klausimas
Splito „Hajduk“ komandoje tobulėjantis R. Pukštas gimė sportininkų šeimoje. 21-erių futbolininkas augo Oklahomos valstijoje su tėčiu Mindaugu, ilgų nuotolių bėgiku ir rekordininku, ir mama Živile, daugkartine Lietuvos trišuolio čempione. Abu R. Pukšto tėvai į JAV išvyko 2002 metais siekti su sportu susijusių tikslų, tuo metu Lietuvoje nematydami pakankamai perspektyvų.
„Lietuvos gyvenimą šiek tiek sekame. Amerika yra labai didelė, o ten, kur gyvename, lietuvių nėra labai daug. Nuo Lietuvos gyvenimo esame šiek tiek atsitraukę. Daugiau sekame sporto naujienas. Žinoma, kartais ir balsuojame. Į Lietuvą grįžtame, bet ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Paskutinį kartą buvau praeitą vasarą, nes dukra baigė mokyklą, tai nusprendėme aplankyti Lietuvą. Grįžtame kartą per metus ar per dvejus“, – pasakojo M. Pukštas.
Buvęs sportininkas pripažino, kad išlaikyti stiprų ryšį su lietuviška kultūra šeimoje nebuvo lengva. Pasak jo, aplinka ir atstumas nuo didesnių lietuvių bendruomenių padarė savo įtaką: „Taip ir išėjo, kad lietuviškų vertybių iki galo neišlaikėme, neišugdėme tos lietuvybės. Buvo gana sunku – pagalbos čia (Oklahomoje) neturėjome. Vaikai daugiau ar mažiau lietuviškai kalba. Lietuviškos mokyklos čia nebuvo. Oklahoma yra gana toli nuo Čikagos, Dalaso ar Atlantos. Kai vaikai pradėjo lankyti mokyklą, kultūros gavo iš savo bendraamžių. Deja, dažnai grįžti į Lietuvą neišeina, tuo labiau kai vaikai jau yra užaugę.“
Kiek kitaip susiklostė Anglijoje gimusių A. Golambeckio ir T. Jonylos gyvenimai. Nors abu futbolininkai augo svetur ir dar tik laukia, kol prasidės profesionali karjera, jų ryšys su Lietuva išliko artimas, o prisiminimai apie tėvų gimtinę – labai geri.
„Augdamas išmokau kalbėti lietuviškai. Kai buvau mažas, kiekvieną vasarą važiuodavau į Lietuvą. Man labai patinka Lietuva, tai puiki šalis atostogoms. Su tėvais galiu kalbėti tiek angliškai, tiek lietuviškai. (...) Vis dar palaikau ryšį su kai kuriais draugais iš Lietuvos, taip pat bendrauju su buvusiais komandos draugais iš Lietuvos U16 rinktinės. Ten taip pat gyvena mano pusbroliai, su jais bendrauju“, – pasakojo A. Golambeckis.
2009 metais gimęs T. Jonyla apie savo ryšį su Lietuva kalbėjo dar atviriau. Nors jis gimė ir užaugo ne Lietuvoje, lietuvio tautinė tapatybė išlieka svarbia jo gyvenimo dalimi.
„Su tėvais kalbu lietuviškai. Į Lietuvą skrendu kasmet – dėl rinktinės arba kitų priežasčių, kad aplankyčiau savo šeimą. (...) Visiems sakau, kad esu lietuvis. Mano kraujas yra lietuviškas. (...) Nuo pirmosios rinktinės stovyklos man viskas labai patiko. Dabar visada norisi grįžti, turiu daug lietuvių draugų. Pats daug žinau apie Lietuvos futbolą – TOPLYGĄ, Pirmą lygą ir t. t.“, – kalbėjo T. Jonyla.
Šeimos poveikis
Užsienyje augančių futbolininkų sprendimams atstovauti Lietuvai įtaką gali daryti tėvų nuomonė. Štai T. Jonyla nori atstovauti Lietuvai, o į kitas valstybes labiau žiūrinčių R. Pukšto ir A. Golambeckio atvejai skiriasi.
„Aš norėčiau, kad jis žaistų Lietuvoje, bet jis yra nusprendęs bandyti atstovauti JAV. (...) Mes ne kartą esame su juo kalbėję. Mano nuomonė yra tokia, kad jei jis žaistų Lietuvoje, turėtų daugiau šansų Europoje. Ta rinktinė gal nėra stipri, bet ji po truputį stiprėja, atsiranda jaunų futbolininkų. Kadangi jie žaidžia Europos ir pasaulio čempionatų atrankose, pats Rokas galėtų įgyti daugiau patirties“, – atviravo R. Pukšto tėtis Mindaugas.
Perspektyvaus Anglijos futbolininko A. Golambeckio aplinka jaunąjį talentą palaiko bet kuriuo atveju. „Mano šeima išlieka neutrali, – sako futbolininkas. – Jie nori, kad pasirinkčiau tai, kas man geriausia ir kuo pats tikiu.“
Jaunas žaidėjas pridūrė, kad, gavęs šansą debiutuoti Anglijos jaunimo rinktinėje, nedvejojo: „Tai buvo natūralus sprendimas. Anglija yra viena stipriausių futbolo šalių pasaulyje. Kaip jau sakiau, niekada nežinai, kas bus ateityje, tačiau šiuo metu visas mano dėmesys yra skiriamas Anglijai.“
Dėl šios priežasties tampa akivaizdu, kad šių žaidėjų atvejai yra gana slidūs – abu futbolininkai siekia atstovauti užsienio rinktinėms, o tikimybė juos kada nors matyti žaidžiant savo tėvų gimtinėje, vis mažėja. Būtent tai apie savo sūnų patvirtino M. Pukštas.
„Man atrodo, kad jis jau yra nusistatęs – nori pasiekti JAV rinktinę. Jis jaučia, kad kai kurie jo draugai iš jaunimo rinktinių bando kabintis arba jau yra užsikabinę, tad Rokas nori įrodyti tą patį. Jis nelabai žiūri į Lietuvą. Mūsų nuomonės gal ir skiriasi, bet yra, kaip yra. Rokas yra stiprus ir valingas žmogus. Jis žino, ko nori. Kažką esu bandęs padaryti, bet jis jau nuo 13 metų išėjęs iš namų, bando įsitvirtinti futbole. Jį įtikinti yra sunku“, – pasakojo M. Pukštas.
Susidomėjimas kyla
2025 m. lapkritį A. Golambeckis lankėsi Raudondvaryje. Tada Anglijos U19 rinktinė atvyko į Lietuvą žaisti Europos čempionato atrankos rungtynių su savo bendraamžiais ir iškovojo pergalę 2:0. Vidurio gynėjas aikštėje praleido visas 90 minučių, o kalbėdamas su LRT prisiminė šią akistatą ir džiaugėsi, kad ji buvo ypatinga.
„Mano tėvai, pusbroliai ir draugai atvyko stebėti rungtynių. Jaučiau spaudimą, nes žaidžiau prieš šalį, kurios jaunimo rinktinėje pats buvau kapitonas. Tai buvo sunkios rungtynės – Lietuva žaidė labai gerai, turbūt tai buvo sunkiausia akistata per visą stovyklą. Sulaukiau daug dėmesio tiek prieš rungtynes, tiek po jų“, – sakė A. Golambeckis.
Kalbėdamas apie augantį dėmesį, jis pripažino, kad didesnis žinomumas Lietuvoje jam ne naujiena: „Žinau, kad mano pavardė vis dažniau minima. Nesvarbu, ar tai būtų teigiamas, ar neigiamas dėmesys, stengiuosi išlaikyti koncentraciją. Žinoma, džiaugiuosi visais gerais atsiliepimais ir man malonu žinoti, kad žmonės nori, kad žaisčiau jų komandoje. Kai su Anglijos rinktine buvau Raudondvaryje, žmonės šaukė ir ragino mane atstovauti Lietuvai. Tai nėra blogas dalykas. Priešingai, tai rodo, kad žmonės mane vertina.“
Įdomu tai, kad tą lapkričio 12-osios vakarą „West Ham“ akademijos auklėtinis nebuvo vienintelis Anglijos rinktinės futbolininkas, turintis lietuviškų šaknų. Kartu su juo rungtyniavo „Manchester City“ klubui priklausantis ir lietuvę mamą turintis Divine`as Mukasa. Šio žaidėjo pavardė pastaruoju metu Lietuvos futbolo bendruomenėje skamba vis garsiau. Daugelio futbolo ekspertų teigimu, Anglijoje gimęs ir augęs 18-metis yra vienas talentingiausių savo kartos žaidėjų.
„Mūsų mamos yra gana artimos. Divine`as taip pat anksčiau žaidė „West Ham“. Jis yra labai talentingas žaidėjas – tai, ką jis daro „Manchester City“ ir „Leicester City“, yra įspūdinga. Mes išlikome geri draugai, kiekvieną kartą susitikę kalbamės apie gyvenimą“, – šiltais žodžiais apie savo komandos draugą Anglijos jaunimo rinktinėje kalbėjo A. Golambeckis.
Lietuvos devyniolikmečių rinktinėje žaidžiantis T. Jonyla neslepia, kad jau ne vienus metus tame pačiame klube rungtyniaujant su A. Golambeckiu susikūrė ypatingas ryšys.
„Galiu sakyti, kad esame kaip broliai. Kiekvieną dieną būname kartu. Net jeigu jis treniruojasi su pagrindine komanda, vis tiek labai dažnai pasikalbame. Visi komandoje sako, kad mes, lietuviai, tarsi prilipę vienas prie kito (šypsosi). Aikštėje taip pat gana gerai sutariame. Esu su juo kelis kartus žaidęs U18 komandoje – esame tarsi du susijungę protai“, – dėstė T. Jonyla.
Futbolininkas neslepia, kad būtent A. Golambeckis yra vienas didžiausių jo autoritetų aikštėje. Pasak jo, lietuvių kilmės gynėjas tampa puikiu pavyzdžiu, į kurį verta lygiuotis: „Jis yra lietuvis, žaidžia mano pozicijoje, o pats klubas nori, kad į jį lygiuočiausi. Man labai patinka stebėti jį žaidžiantį. Smagu matyti, kaip gerai sekasi draugui.“
Jaunuolis taip pat pridūrė, kad tenka ir pašmaikštauti apie atstovavimą Lietuvos rinktinei. Pasak jo, A. Golambeckio noras rinktis Angliją yra suprantamas.
„Visada juokaudamas bandau jį įtikinti žaisti Lietuvoje. Bet žinau, kad jis nori atstovauti Anglijai. Kas nenorėtų? Jis pats angliškai kalba geriau nei lietuviškai. Turbūt jam Anglijos rinktinė rūpi labiau nei Lietuvos, bet vis tiek bandau jį įtikinti“, – juokavo T. Jonyla.
Tomas Jonyla came on in the 84th minute & made his debut for West Ham’s U18 side in a 3-0 win vs Leicester City. Airidas Golambeckis also played the match. The Lithuanian Hammers are making their presence known!! 🇱🇹⚒️ #U18PL pic.twitter.com/lcJvijYOIH
— MM Footy News (@mm_footynews) April 21, 2024
Jo paties pavardė garsiau nuskambėjo po fantastiško baudos smūgio į Anglijos jaunimo rinktinės vartus. Tuomet žaisdamas Lietuvos septyniolikmečių rinktinėje jaunas futbolininkas nustebino didelę šalies futbolo bendruomenės dalį, kai pelnė įspūdingą įvartį iš keliasdešimties metrų, nulėmusį pergalę.
„Ta stovykla nebuvo sėkminga, nes galiausiai į tolimesnį etapą nepatekome, tačiau įveikėme anglus. Žaisdami prieš Škotijos rinktinę dar galėjome patekti į kitą etapą. Galiausiai pralaimėjome, bet tas įvartis į Anglijos vartus suteikė daug emocijų ne tik man, bet ir komandos draugams“, – pasakojo T. Jonyla.
Paklaustas, ar, atsiradus galimybei, jam pačiam kiltų noras žaisti Anglijos rinktinėje, T. Jonyla teigė šiuo metu galvojantis apie Lietuvą: „Pats net nelabai žinau. Šiuo metu žaidžiu už Lietuvą ir negalvoju apie žaidimą Anglijos rinktinėje. Gal tas laikas ateis, bet dabar apie tai negalvoju.“
Bendravimas su federacija ir priežasčių paieška
Paklaustas, ar R. Pukštas vis dar palaiko ryšį su LFF, jo tėtis Mindaugas kalbėjo gana atsargiai.
„Manau, kad federacija kažką bandė, bet jis aiškiai pasakė, kad nenori. Jeigu atvirai, manau, kad tų kontaktų iš Lietuvos jam ir nereikia, nes jis, kaip sportininkas, bando žiūrėti į kitą pusę.
(...) Man atrodo, kad jis pavargo nuo to paties klausimo apie Lietuvos rinktinę. Jis kažkada yra pasakęs, kad nenori, todėl nelabai ir pats nori apie tai kalbėti. Dabar jis koncentruojasi į klubo ir JAV rinktinės tikslus. Aš galiu kalbėti su visais, bet jis turbūt jaučia, kad iš Lietuvos gauna daug dėmesio, ir jam to užtenka“, – sakė M. Pukštas.
O štai A. Golambeckis tikino, kad jo kontaktai su tėvų gimtinės atstovais niekur nedingo: „Ryšys išlieka – jie (LFF) vis dar su mumis bendrauja. Kai žaidžiau prieš Lietuvą, bendravau su treneriais, tiesiog norėdamas palaikyti kontaktą. Jie puikiai supranta, kokio lygio yra Anglija, ir pabrėžia, kad bet kokiu atveju visada bus šalia. (...) Akivaizdu, kad turiu galimybę atstovauti abiem šalims. Tiesiog turiu susitelkti į savo darbą ir žiūrėti, kaip viskas klostysis.“
Vis dėlto matyti, kad šiuo metu abu futbolininkai Lietuvos nelaiko prioritetiniu pasirinkimu. Paklaustas, kiek sprendimui įtakos turi Lietuvos rinktinės lygis, A. Golambeckis pabrėžė, jog svarbiausias aspektas jam yra galimybės.
„Galimybės yra labai skirtingos. Atstovaudamas Anglijai žaidžiu su futbolininkais iš „Premier“ lygos, Europos lygos ir Čempionų lygos, todėl tai man, kaip jaunam žaidėjui, yra labai vertinga patirtis. Galiu nuolat mesti sau iššūkį. Anglija yra aukšto lygio futbolo šalis, todėl atsisakyti tokios galimybės nėra lengva. Kiekvienas vaikas Anglijoje svajoja žaisti savo šalies komandoje“, – sakė A. Golambeckis
Jaunasis gynėjas taip pat akcentavo, kokią naudą jam suteikia Anglijos jaunimo rinktinių sistema: „Jau ne kartą dalyvavau Anglijos jaunimo rinktinių stovyklose, ir tai mane labai patobulino kaip žaidėją. Nacionalinėje rinktinėje viskas priklauso nuo klubo – tiek taktika, tiek žaidimo principai. Žaidi su geriausiais savo šalies bendraamžiais, kai kurie jų jau rungtyniauja aukščiausiame lygyje, todėl tai yra neįkainojama patirtis.“
M. Pukštas į situaciją žvelgė kiek plačiau ir pabrėžė, kad Lietuvos rinktinės demonstruojamas žaidimas nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sūnaus pasirinkimą.
„Manau, pagrindinė priežastis yra ta, kad jis ilgai žaidė amerikietiškoje sistemoje. Į JAV rinktinę jis net nebando patekti kuo greičiau – tai yra jo ilgalaikis tikslas. Jis žiūri plačiau ir tiki, kad kada nors pateks į JAV rinktinę. Man atrodo, kad jis net nebando skirti dėmesio visiems triukšmams ir per daug nesiblaško“, – kalbėjo M. Pukštas.
Tolimesni karjeros tikslai
Ne paslaptis, kad prieš kelerius metus R. Pukštas buvo išsikėlęs ambicingą tikslą patekti į 2026 m. pasaulio futbolo čempionatą, vyksiantį JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Vis dėlto panašu, kad iki šiol JAV nacionalinėje rinktinėje nedebiutavusiam vidurio saugui viltys sulaukti kvietimo į prestižiškiausią futbolo turnyrą išblėso. Apie šią didelių staigmenų nekeliančią situaciją nuoširdžiai kalbėjo ir jo tėtis Mindaugas.
„Atvirai kalbant, žaisdamas Kroatijoje jis tikrai nevažiuos į JAV rinktinę. Jam reikia patekti į stipresnę lygą. Praėjusį sezoną buvo nesusipratimų ir konfliktų su „Hajduk“ treneriu Gennaro Gattuso, todėl Rokas žaidė mažiau. Taip ir išėjo, kad tam tikra prasme tuos metus jis prarado“, – sakė M. Pukštas.
Vis dėlto jis šioje situacijoje įžvelgė ir nemažai pozityvo, nes jo sūnus į susiklosčiusias aplinkybes reaguoja brandžiai ir koncentruojasi į ilgalaikius tikslus.
„Gal jam ir sunku, bet motyvacija yra noras patekti į kitą ciklą. (...) Jis jaučia spaudimą. Bet, kaip sakiau, jis yra tikslo siekiantis žmogus – bando visus triukšmus nutildyti, nuo jų atsiriboti ir dirbti savo darbą. Visi sportininkai jaučia spaudimą. Praeitais metais, kai Rokas nedaug žaidė, jis sakė, kad tai buvo jo geriausias sezonas, nes jis galėjo daugiau treniruotis ir skirti dėmesio savo žaidimo specifikai. Kai žaidžia daug, atsigauti ir treniruotis gali mažiau. Pats maniau, kad praeitais metais jis daug nerimavo, bet pasirodo – visai atvirkščiai. Jis žiūri į priekį ir negyvena praeitimi. „Hajduk“ jam yra tik laikina stotelė. Jam svarbiausia – jo paties progresas“, – atviravo M. Pukštas.
Dėl šios priežasties perspektyvaus futbolininko tėtis nemato kito kelio, kaip tik artimiausiu metu persikelti į aukštesnio lygio čempionatą ir taip atkreipti pajėgiausių klubų dėmesį: „Yra daug niuansų: klubas nori vieno, žaidėjas – kito. Kroatijoje jis žaidžia ne pirmus metus, todėl, manau, reikėtų save išbandyti kitur ir bandyti augti ten. Rokas yra turėjęs šansų vykti į Ameriką, bet jo sprendimas – ten nevykti. Mums, kaip tėvams, būtų patogiau – galėtume dažniau stebėti jo rungtynes. Bet jis nori likti Europoje ir tobulėti čia.“
Kalbų apie galimą R. Pukšto persikėlimą į aukštesnio lygio klubą netrūko prieš kelis mėnesius, kai pasirodė pranešimų apie Anglijos futbolo milžino „Liverpool“ susidomėjimą. Vis dėlto, kylančios futbolo žvaigždės tėčio teigimu, tokių gandų pernelyg sureikšminti nereikėtų.
„Manau, kad tai yra daugiau reklaminiai dalykai. Jeigu klubas arba agentas nori parduoti žaidėją, tuomet bando kurti tokio tipo informacinį foną. Turbūt kažkas apie tai parašė, žmonės užsikabino ir tai išplito internete. Tikrai nėra taip, kad kitais metais Rokas žais aukšto lygio Anglijos klube“, – teigė M. Pukštas.
„West Ham“ akademijos gynėjai T. Jonyla ir A. Golambeckis taip pat daug dėmesio skiria tiek klubo, tiek rinktinių tikslams. A. Golambeckis artimiausiais metais sieks atkreipti Anglijos U21 rinktinės trenerių dėmesį ir žingsnis po žingsnio priartėti prie pagrindinės „Three Lions“ komandos. Dar trejus metus galiojančią sutartį su Londono klubu turintis futbolininkas taip pat tikisi įsitvirtinti pagrindinėje „West Ham“ sudėtyje ir tapti svarbia ekipos dalimi.
„Jaunam žaidėjui svarbiausia yra žaisti kuo daugiau. Aš vis dar mokausi, semiuosi patirties iš kitų gynėjų, susipažįstu su pirmos komandos lygiu. Jei ir toliau nuosekliai dirbsiu ir atiduosiu visas jėgas, tikiuosi, kad vieną dieną sulauksiu savo šanso“, – sakė A. Golambeckis.
Panašių ambicijų nestokojo ir T. Jonyla. Tiesa, jo pagrindinis tikslas – Lietuvos nacionalinė rinktinė: „Labai noriu žaisti pagrindinėje komandoje. Aišku, viskas vyksta po truputį. Iš pradžių reikia žaisti U19 komandoje, paskui – U21, o galiausiai patekti į vyrų rinktinę. Nebus taip lengva. Reikia daug stengtis.“
Klubiniame futbole žaidėjas gali pasigirti neseniai iškovotu „Premier League Cup“ trofėjumi. Plačiau apie šį sėkmingą žygį pasakojęs T. Jonyla taip pat minėjo, kad, nepavykus prasibrauti į pagrindinę „West Ham“ komandą, jis svarstytų apie kitus karjeros variantus.
„Tai („Premier League Cup“) yra turnyras, kuriame dalyvauja U17 Anglijos klubų žaidėjai. Turnyre sužaidėme trejas rungtynes grupių etape, o vėliau įveikėme varžovus nuo ketvirtfinalio iki finalo. Laimėjome visas rungtynes ir per visą turnyrą praleidome tik tris įvarčius. Finale prieš „Blackburn“ aikštėje praleidau apie 40 minučių, o galiausiai laimėjome. Praėjusiais metais laimėjau U18 „Premier League Cup“, todėl labai džiaugiuosi iškovojęs abu titulus. (...) Klube norėčiau žaisti pagrindinėje „West Ham“ komandoje. Jeigu tai nepavyktų, norėčiau būti paskolintas, tarkime, į antrąjį Anglijos divizioną arba į kitos šalies klubą“, – pokalbį užbaigė T. Jonyla.
