Vienam žymiausių Lietuvos muzikos kūrinių – 40 metų. Muzikanto, prodiuserio, aktoriaus, grupės „Foje“ vokalisto Andriaus Mamontovo „Laužo šviesa“ dega ilgiau, nei Lietuva skaičiuoja nepriklausomybės atkūrimą. Apie 1986 m. įrašytą kūrinį plačiau kalbėta LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
Viso pokalbio klausykite ir muzikinį dainos įrašą pamatykite čia:
Dalis legendinio kūrinio, kaip prisimena A. Mamontovas, gimė atsiplėšus nuo žemės – iš viršaus stebint besikeičiantį Lietuvos peizažą, lėktuvo reise Palanga – Vilnius.
„Tą rudenį buvau įstojęs į Vilniaus inžinerinės statybos institutą, atostogavau ir sugalvojau nuskristi į Palangą. Man buvo 18 metų, galvoje jau turėjau dainos melodiją. Tris dienas Palangoje praleidau vaikščiodamas vienas palei jūrą, parašiau labai ilgą dainą, o skrisdamas lėktuvu ją gerokai sutrumpinau ir suredagavau“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje prisimena muzikantas.
Anuomet dainos įrašymui A. Mamontovas su grupe ilgai ruošėsi iš anksto, tačiau sesijai studijoje sutrukdė šiandien tamsia istorija tapę įvykiai. „Dabar sunku įsivaizduoti, kad kada nors taip galėjo vykti, dabar galima atsidaryti kompiuterį ir įsirašyti dainą kur tik nori. Anuomet reikėjo užsisakyti studiją, laukti, atvažiuoti su instrumentais, būti susirepetavus. Prieš pat įrašymą įvyko Čornobylio katastrofa. Mano tėvas buvo medikas, turėjo daug kolegų Ukrainoje, kurie jį informavo, kas įvyko. Mes sekėme žinias, ar debesis atskrenda, ar galėsime įrašyti, bet įrašėme – gal dainoje šiandien užfiksuota dalis radiacijos“, – pasakoja jis.
Menininko teigimu, apie kūrinio sėkmę, kuri nuvilnys per kelias kartas, jis nė negalėjo pagalvoti. Pasak jo, čia slypi kūrybos grožis ir paslaptis. „Kai aš rašau dainą, niekada negalvoju, kad ji turi būti populiari. Galbūt taip galvojau tik rašydamas „Eurovizijos“ dainą, ten reikėjo išsiskirti. Kai rašau dainą, sakau tai, ką jaučiu, ir tai darau taip, kad patiktų man, kad atspindėtų mane.
Išleidus dainą, ypač, jei ji tampa populiari, ji autoriui nebepriklauso. Iš naujo įrašinėdamas dainą, vėl turėjau akimirką, kai supratau, kad daina yra mano tik trumpam“, – priduria A. Mamontovas.
