Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukus daugiau nei pusei milijono žmonių, pasigirsta vis daugiau siūlymų atsisakyti privalomo pensijų anuiteto. Dabar, sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus apie 17 tūkstančių, žmogus šių pinigų pasiimti negali, privalo pirkti anuitetą, kuris suteikia teisę gauti tam tikrą pinigų sumą kas mėnesį iki pat mirties. Valdantieji kol kas apie galimybę atsisakyti anuiteto kalba atsargiai, sako, kad tokiu atveju antroji pakopa mažai kuo skirsis nuo kitų taupymo instrumentų.
78 eurai – tiek vidutiniškai prie savo senatvės pensijos kas mėnesį gauna antrojoje pakopoje kaupęs žmogus, jau išėjęs į pensiją. Dalis pripažįsta – būtent tai, kad sulaukus pensijos negalės pasiimti pinigų iškart, o turės pirkti anuitetą, ir atbaido kaupti.
Apie tai, kad privalomo anuiteto reikėtų atsisakyti, jau sako ir Lietuvos bankas, ir prezidentas.
„Būtų teisingas kelias vis dėlto anuiteto privalomumą panaikinti ir suteikti žmonėms kur kas daugiau laisvės valdyti tuos pinigus, kuomet jie jau yra pasiekę brandų amžių“, – pabrėžia prezidentas Gitanas Nausėda.
Valdantieji kol kas nieko nežada, sako, kad, atsisakius anuiteto, antroji pakopa niekuo nesiskirs nuo kitų taupymo įrankių, o valstybei antroji pakopa ir gyventojų skatinimas kaupti atsieina nemažai, kasmet apie 300 mln. eurų.
„Anuitetas ir yra tas veiksnys, kuris paprastą taupymą paverčia normalia pensine sistema, tad jei darysime prielaidą, kad galime atsisakyti anuitetų – tada taupyti galime ir tiesiog laikydami pinigus sąskaitoje“, – kalba premjerė Inga Ruginienė.
Sulaukęs pensinio amžiaus antrojoje pakopoje kaupęs žmogus gali gauti kauptą pinigų sumą iškart, bet tik jei sukaupė iki maždaug 17 tūkst. eurų. Sukaupę daugiau privalo iš „Sodros“ įsigyti vadinamąjį pensijų anuitetą.
„Kodėl jis reikalingas, tai lygiai taip pat galime paklausti – o kam yra reikalinga senatvės pensija. Pensijų anuitetas yra tiesiog dar viena jūsų pensija senatvėje“, – sako „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Anuitetas reiškia, kad žmogus gaus papildomas išmokas prie savo senatvės pensijos kas mėnesį, nesvarbu, kaip ilgai gyvens. Pavyzdžiui, 65-erių pensininkas sukaupė 20 tūkst. eurų. Kas mėnesį jis gaus apie 80 eurų prie savo senatvės pensijos. Maždaug po 20-ies metų, nors jo kaupti pinigai bus jau pasibaigę, jis vis tiek kas mėnesį gaus po 80 eurų papildomai, nes bus įsigijęs pensijų anuitetą. Ir taip iki pat mirties.
Paprastai tariant, jei gyvens ilgai, pavyzdžiui, iki 90-ies, bus stipriai laimėjęs, nes visą tą laiką gaus didesnę pensiją. Tačiau jam mirus anksčiau, pavyzdžiui, 70-ies, pralaimės, nes iš jo kauptų pinigų bus spėta išmokėti tik apie 5 tūkst. eurų, o 15 tūkst. eurų keliaus atgal į pensijų anuitetų fondą – šių pinigų artimieji negalės paveldėti.
„Čia veikia solidarumo principas, visoje pensijų sistemoje tas pats yra. Nes ir senatvės pensijai, kai mes mokame įmokas, žmonės miršta net nesulaukę pensijos ir net nepasinaudoja ja, tuo tarpu, kai kaupia anuitetui, žmogus miršta, jo pinigus paveldi iš pensijų fondo kažką tai, o tik anuitetą pradėjus mokėti, tada jau yra tas, kaip sakant, ar ilgiau gyvenu, ar trumpiau gyvenu, čia jau nuo žmogaus priklauso, bet vienas kitą solidariai finansuoja“, – komentuoja „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja D. Gerulytė.
Tie kas nori, kad pinigai būtų paveldimi, renkasi paveldimą standartinį anuitetą. Tokiu atveju 20 tūkst. eurų sukaupęs žmogus gaus mažesnę mėnesinę išmoką – ne 80 eurų, o apie 72 eurus kas mėnesį. Tai yra kaina, kurią moka, kad jo pinigai būtų paveldimi ir jam mirus. Tačiau paveldėtojai galės gauti tik tą neišmokėtą turto dalį, kuri lieka, jei anuiteto gavėjas nesulauktų 85-ojo gimtadienio.
O tiems pensininkams, kurie domisi investavimu, gali rinktis atidėtąjį anuitetą. Tokiu atveju jis per mėnesį gaus dar mažesnę sumą – apie 65 eurus, tačiau jo pinigai toliau bus investuojami, ir mėnesio išmoka gali tiek paaugti, tiek sumažėti. Taigi žmogus pats prisiima riziką.
Šiuo metu vidutinė anuiteto mėnesio išmoka – 65 eurai. Tiek pensiją kaupęs žmogus gauna papildomai prie senatvės pensijos. Mažiausia – vos 9 eurai, o didžiausia – apie 350 eurų.
Pensijų fondų valdytojai sako, kad tokios sumos senatvėje kaupti tiesiog neskatina.
„Aš įžvelgčiau net gal ir diskriminaciją tų žmonių – jeigu jau sulaukei 65 metų, staiga tu nebegali nuspręsti, reiškiasi, ir tu privalai tik pasirinkti vieną iš trijų anuitetų. Tai čia, aš manau, tikrai galima būtų ieškoti lankstumo“, – sako Pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius.
Tačiau valdantieji atkreipia dėmesį – tuomet gali tekti atsisakyti kaupiančiųjų rėmimo, nes dabar, skatindama rūpintis senatve, valstybė kaupiančiajam prideda apie 34 eurus per mėnesį.
Apie tai – reportaže:
