Prasidėjus 2026-iesiems Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie šalies „perkrovimą“. Nuo tos akimirkos kone kasdien savo socialinių tinklų paskyrose Ukrainos vadovas skelbia apie naujai paskirtus ir atleistus pareigūnus – nuo žvalgybos vadų iki ministrų. Apžvalgininkų nuomone, toks pokyčių mastas ir tempas vainikuoja karo meto Zelenskio eros pabaigą ir žymi naują etapą. Kokie yra šių pokyčių tikslai ir kodėl tik priartėjęs prie savo septintų metų valdžioje pabaigos Zelenskis ėmėsi tokių veiksmų?
Pradėkime nuo 2025-ųjų vasarą Ukrainos visuomenę sudrebinusios iniciatyvos sunaikinti Nacionalinio antikorupcijos biuro ir Specialiosios antikorupcijos prokuratūros autonomiją. Tiek protestuojančių žmonių gausa, tiek griežta Europos Sąjungos ir valstybių narių reakcija privertė Zelenskį atsitraukti ir ieškant skubaus plano B perkelti atsakomybę už šią Prezidento biuro iniciatyvą parlamentui ir jame esančiai „Tautos tarno“ frakcijai. Tuo pat metu prasidėjęs buvusio vicepremjero Černyšovo korupcinės bylos nagrinėjimas ir ilgai delstas Ekonominio saugumo biuro nepriklausomo vadovo paskyrimas tik toliau užaštrindavo visuomenės nepasitenkinimą politine sistema, kaltinimus korupcija ir nepotizmu ir kaip tiesioginė to išraiška ir toliau traukė Zelenskio reitingą žemyn.
Zelenskio charizma ir charakteriu grįsta, o plataus masto karo paskatinta valdžios koncentracija prezidento ir jo biuro rankose reiškiasi įvairiausiose vidaus politikos plotmėse. Tiek atsikratant ilgamečio Odesos mero Truchanovo, tiek populistiškai dalinant šalies gyventojams po 20 eurų esą šildymo kompensacijos, šalies vadovo įvaizdis kruopščiai komunikuojamas tik per pozityvių ir dvejonių nereikalaujančių žinučių sklaidą. Įvykus operacijai „Midas“, po kurios tapo aišku, kad ilgametis Zelenskio verslo partneris yra kaltinamas virš 80 mln. eurų išgrobstymu iš atominę energetiką valdančio valstybinio konsorciumo, buvo atsikratyta ir iki šiol veikusios politinės sistemos vyr. architekto Jermako, kuris atlikdavo Zelenskio žaibolaidžio vaidmenį, bet ir apstatydavo sistemą sau ištikimais žmonėmis.
Kodėl Ukrainai kenčiant nuo kasdienių oro atakų ir elektros trūkumų, nuo nesugebėjimo užtikrinti karių rotacijos ir pritraukti į frontą pakankamai naujų karių yra imamasi keisti kone visų galios struktūrų vadovus? Efektyviau juk būtų prisiimti atsakomybę už anksčiau padarytas klaidas ir kurti kompleksiškai veiksmingas reformas. Atsakymas yra paprastas – prezidentas Zelenskis ruošiasi naujiems rinkimams.
Pirmieji „perkrovimo“ rezultatai atrodo įspūdingai. Pakeisti Karo žvalgybos, Saugumo tarnybos, Išorinės žvalgybos, Sienos apsaugos tarnybos vadai. Paskirti nauji energetikos ir gynybos ministrai, Prezidento biuro vadovas ir pavaduotojas. Atrodo, kad labai netrukus atsiras ir nauji Saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, gali atsirasti ir naujas nacionalinio saugumo patarėjas. Galiausiai yra ieškoma naujų kandidatų regionų sričių vadovų pareigoms. Prieš Kalėdas buvo pakeistas „Tautos tarno“ partijos pirmininkas, o parlamentarams nurodyta parengti įstatymo pataisas, leidžiančias surengti prezidento rinkimus.
Kodėl Ukrainai kenčiant nuo kasdienių oro atakų ir elektros trūkumų, nuo nesugebėjimo užtikrinti karių rotacijos ir pritraukti į frontą pakankamai naujų karių yra imamasi keisti kone visų galios struktūrų vadovus? Efektyviau juk būtų prisiimti atsakomybę už anksčiau padarytas klaidas ir kurti kompleksiškai veiksmingas reformas. Atsakymas yra paprastas – prezidentas Zelenskis ruošiasi naujiems rinkimams. Nesvarbu, kada, nesvarbu, kokiu formatu ir apimtimi, bet dabartinis Ukrainos vadovas siekia neleisti buvusiam kariuomenės vadui gen. Valerijui Zalužnui ir bet kokiam kitam varžovui laimėti prieš jį netolimoje ateityje. Kartu kiti potencialūs konkurentai, ypač kalbant apie parlamento rinkimus, yra eliminuojami iš kovos kooptacijos būdu, pavyzdžiui, buvęs Karo žvalgybos vadas gen. Kyryla Budanovas virto Prezidento biuro vadovu.
Pirmadienį Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas paskelbė šviežiausio tyrimo duomenis – iš 56 proc. respondentų, palaikančių Zelenskį, tik 26 proc. juo visiškai pasitiki. Bandymai suburti piliečius „aplink vėliavą“ duoda vis trumpalaikiškesnį politinį efektą, o vietoje sunkaus ir kompleksiško pokalbio su žmonėmis yra renkamasi ir toliau bendrauti su tauta pasitelkiant valstybės propagandą įkūnijantį telemaratoną. Esant tokioje padėtyje, ištikimiausių ir neturinčių alternatyvų politinių platformų bendražygių rotacija per valstybės institucijas tampa Zelenskio ir visos Ukrainos pasiruošimu būsimiems rinkimams.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
