Šį pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė 2026 metų biudžetą. Daugeliu aspektų būsimasis Ukrainos biudžetas viršija rekordus – didžiausias deficitas, didžiausias neapibrėžtumas dėl tarptautinio finansavimo ir didžiausios abejonės, ar po kelių mėnesių neteks drastiškai koreguoti biudžeto nuostatų.
Įdomu palyginti Ukrainos ir Lietuvos biudžetus kitiems metams. Bet iškart turėkime omenyje, kad visi skaičiai iš Ukrainos pusės neišvengiamai dar labiau mažės: šalies Nacionalinis bankas paskelbė, kad laipsniškai kone 10 procentų silpnins griviną.
Visos Ukrainos iždo išlaidos kitiems metams sieks 97,6 mlrd. Eur. Tai reiškia, kad turėdama bent 11 kartų daugiau gyventojų Ukraina turės vos 2,75 karto didesnį biudžetą negu Lietuva. Kitaip sakant, Ukraina gyvens bent 4 kartus skurdžiau negu Lietuva. Tiesa, žvelgiant į minimalų atlyginimą, skirtumas tampa dar ryškesnis. Nors ir pirmą kartą per dvejus metus padidinta, minimali mėnesinė alga Ukrainoje nuo sausio 1 d. vis vien bus daugiau nei 6 kartus mažesnė nei Lietuvoje – tik 135 Eur į rankas. Panašiai yra ir su pensijomis.
Kitąmet Ukrainos biudžeto išlaidos gynybai sieks virš 57 mlrd. Eur, tai yra 27 proc. šalies BVP, aukščiausias tokio pobūdžio skaičius pasaulyje. Papildomai, anot apklausų, 62 proc. ukrainiečių reguliariai aukoja lėšų Ginkluotosioms pajėgoms. Arti pusės ukrainiečių tai daro po kiekvieno atlyginimo – taip surenkama po 60 mln. Eur krašto gynybai kas mėnesį. Kad suprastume, kokio svarbumo prioritetas Ukrainai yra gynyba, pagalvokim apie štai ką. Beveik 97 proc. visų suplanuotų biudžeto pajamų Ukraina kitąmet skirs gynybai!
Nepaisant karo eigos, situacijos fronte ir Ukrainos danguje, kitų metų šalies biudžeto kiaurumas teparodo, kokia nežinomybė laukia ukrainiečių ateinančiais metais.
Kitais metais Ukraina ir toliau gyvens skolon. Biudžeto deficitas sieks 18,5 proc. BVP. Ukrainos Vyriausybė atvirai teigia, kad šiuo metu joks tarptautinis donoras nepaskelbė apie ketinimus bent iš dalies uždengti kone 18 mlrd. Eur dydžio biudžeto skylę. Tačiau pagal kasmetę populizmu kvepiančią tradiciją prezidento Zelenskio iniciatyva kiekvienam Ukrainos gyventojui bus suteikta 20 Eur tiesioginė išmoka ir galimybė nemokamai važiuoti 3 000 km Ukrainos geležinkeliais. Savo ruožtu jokios kritikos neatlaikantis ir valstybės propagandos parodija virtęs Telemaratonas sulauks virš 30 mln. Eur.
Nors lapkričio pabaigoje Ukrainos Vyriausybė susitarė su Tarptautiniu valiutos fondu dėl beveik 7 mlrd. Eur finansavimo programos, didžiąją dalį santykinai kuklios sumos teks skirti ankstesnėms Tarptautinio valiutos fondo paskoloms grąžinti. Be to, yra labai didelė rizika, kad itin fragmentiška prezidento Zelenskio dauguma Ukrainos parlamente bus linkusi neparemti iškeltų sąlygų dėl papildomo apmokestinimo.
Kokias išvadas galime pasidaryti žvelgdami į Ukrainos biudžetą kitiems metams? Be reparacinės paskolos pasinaudojant Europos Sąjungoje įšaldytomis Rusijos lėšomis arba be didesnio europiečių mokesčių mokėtojų dosnumo, Kyjivui teks arba išparceliuoti aukso ir valstybės nuosavybės likučius, arba susidurti su iki šiol nematyta likvidumo krize. Bendrame neregėto masto gynybos poreikių fone jaučiamas ukrainiečių pyktis dėl pinigų iššvaistymo, nepotizmo ir korupcijos artimiausiame prezidento rate išgrobstant vien iš „Enerhoatom“ 86 mln. Eur. Tuo neatidėliotinai sieks pasinaudoti tiek Vašingtonas, tiek Maskva, versdamos Ukrainą pasiduoti, sudarant sąlygas Rusijai ir JAV sugrįžti prie business as usual.
Nepaisant karo eigos, situacijos fronte ir Ukrainos danguje, kitų metų šalies biudžeto kiaurumas teparodo, kokia nežinomybė laukia ukrainiečių ateinančiais metais.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
