Paskelbus apie Petro Gražulio išrinkimą į Europos Parlamentą šis pareiškė, kad tai „stebuklas“ ir Dievo egzistavimo „įrodymas“. „Stebuklu“ patikėjo tik už jį balsavusieji, bet nustebo daugelis. Nuostaba ir stebuklas nėra tas pat, bet norint viską galima apgaubti sakralumo skraiste – tereikia manipuliatoriaus ir apmokytos ar naivios komandos. Išrinktasis turi ir viena, ir kita – tai rodo eilinis išrinkimas į valdžios institucijas.
Gargždiškių bendruomenė nedvejodama palaiko savo kandidatą ir neigia bet kokius jam pateiktus kaltinimus – melas! Prie Gargždų influenserio prisijungė nauji sekėjai. Psichologai sako, kad XXI a. – narcizų amžius. Viduramžiais išgarsėti nebuvo lengva – reikėjo įvykdyti žygdarbį, pasižymėti šventumu ar išmintimi – šiandien užtenka veidaknygės ar vietos Parlamente. Kad patektum į Seimą ar ES Parlamentą būtini rinkėjai, kurie patikėtų kandidato kompetencijai arba įtikėtų jo „misija“. Šiuo atveju rinkėjus įtikino „vertybiniai“ argumentai, nors kandidatas nedetalizavo, kokias „vertybes“ gina, kiekvienas suprato pagal save.
Prie „stebuklingo“ išrinkimo prisidėjo katalikų bendruomenės nariai, net žinomos asmenybės. 2023 m. gruodį per apkaltą pašalinus jį iš Seimo, grupelė tikinčiųjų paskelbė peticiją „Grąžinti Gražulį į Seimą, nes jį rinko žmonės, ne Seimas“ – čia jis pristatomas kaip kovotojas už žodžio laisvę, „tradicines“ ir „krikščioniškas vertybes“, demokratiškai išrinkto Seimo auka. Organizatoriai prilygina Lietuvos valdžią putino, net stalino diktatūroms (kaip Trumpo rėmėjai)! Peticija seniai išnyko iš ekranų (nesurinko parašų), bet „vertybinis“ argumentas tik stiprėjo ir, panašu, įtikino nemažai tikinčiųjų – klebono ar vyskupo žodis dažnam svarbiau už faktus. „To negali būti!“ argumentas paneigia net žemės apvalumą. Šiuo argumentu besiremiantys neigia ir klerikalų nusikaltimus!
„Vertybine politika“ per rinkimus rėmėsi trys ketvirtadaliai partijų ir judėjimų, pusė prie pavadinimo dėjo „krikščioniškas“. Per antrą Prezidento rinkimų turą pagrindinis G. Nausėdos rėmėjų šūkis buvo kvietimas remti pečius prieš Ingridą Šimonytę, t. y. konservatorius, ir ginti „tradicines vertybes“. Per pirmą turą vertybes vertinantiems buvo sunku pasirinkti, kurios vertybės vertingesnės, per antrą buvo paprasčiau – vienas vertybinis kandidatas. Vertybinis motyvas pasikartojo ir per rinkimus į Europos Parlamentą, tik trys partijos pateikė „žemišką“ arba konkrečius tikslus mininčią programą, kiti žadėjo „vertybinę politiką“ ar butus „jaunoms šeimoms“. Ir vėl vertybes vertinantiems buvo nelengva – kuris vertybinis sąrašas geriau gins vertybes?! Rezultatas: šalia tradicinių vertybinių LLRA-ŠS, LVŽS atstovų atsirado Tautos ir teisingumo sąjungai vadovaujantis teistas Petras Gražulis.
Visos šios „krikščioniškos“ partijos pasisako už ryšių su komunistiniu Kinijos režimu stiprinimą, draugystės su Baltarusiją gaivinimą, net bendravimą (kolaboravimą?) su putino režimu! Filme apie Kovo 11-ąją signataras Medardas Čobutas pasakojo, kaip Akto paskelbimo išvakarėse Voldemaras Tomaševskis stengėsi jį įtikinti nebalsuoti už Nepriklausomybę. Trys lenkų tautybės deputatai – M. Čobotas, Č. Okinčicas ir Z. Balcevičius – balsavo „už“, kiti „susilaikė“. Yra teigiančių, kad „susilaikymas“ nėra „prieš“ (mergina nesako „ne“ vaikinui, bet neteka už jo), bet šie lenkų tautybės deputatai aktyviai įsitraukė į Lenkų sąjungos, kuri tapo Lenkų rinkimų akcija ir galiausiai LLRA-KŠS, veiklą. Vienas prisidėjo prie „Jiedinstvo“ kūrimo – ši organizavo mitingą prie Seimo 1991 m. sausio 8 d. 2021 m. rugpjūtį tarp puolančios minios buvo visų šių „vertybinių“ judėjimų narių.
Piktnaudžiavimas autoritetu ar valdžia užkrečiamas ir pavojingas, ypač dangstantis kilniais tikslais ar net Dievo vardu.
Kristaus mokymu besiremianti katalikų Bažnyčia niekada nepalaikė ir neskatino smurto, bet atidžiai stebi „laiko ženklus“. Pastaraisiais metais sustiprėjus radikalioms abiejų pusių idėjoms daugumos ES šalių bažnyčių vadovai perspėjo tikinčiuosius apie radikalizmo pavojų. Perspėjo, nes žino istoriją – bandančių manipuliuoti Bažnyčios ar Dievo vardu buvo visais laikais ir visur. Prancūzijos vyskupų konferencija paskelbė dokumentą, kuriame ragina tikinčiuosius išlikti budrius: nesako už ką balsuoti – kaip mūsų dvasininkai – bet primena krikščionio atsakomybę renkantis, t. y. sprendžiant dėl šalies dabarties ir ateities: „Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios“ (Mt 24,11).
Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė „Laišką, kviečiantį į rinkimus“, kuriame išsako krikščioniškų vertybių esmę ir svarbą. Bet jei laišką ims cituoti tokius „krikščioniškus“ ar „vertybinius“ judėjimus remiantis dvasininkas, vienuolis ar gerbiamas bendruomenės narys, ne vienas tikintysis gali patikėti, kad atidavęs balsą už tuos asmenis apsaugos Lietuvą nuo „vakarų pagedimo“. Taip, jei tokie veikėjai turės daugumą Seime, Lietuva tikrai bus apsaugota nuo Vakarų! Laimė, „vertybinių“ partijų daug, nesurenka penkių procentų.
Kas yra žodžio laisvė, kuria bandoma pateisinti Petro Gražulio, kitų veikėjų ir dvasininkų pasisakymus, raginimus versti teisėtą valdžią? Kur riba tarp žodžio laisvės ir smurto kurstymo? 2021 m prie Seimo minia, tarp kurios buvo dvasininkų, puolė parlamentarus ir policininkus. Vyskupų konferencijos ir vienuolijų reakcija buvo „diskretiška“. Bet kai paskelbus apie visavaldžio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio laimėjimą brolis vienuolis savo veidaknygėje išsakė ką galvoja, bažnytinės bendruomenės griežtai sureagavo, net privertė brolį atsiprašyti už „įžeidimą“! Monastinės kartūzų vienuolijos generalinis prioras, ne vieną dešimtmetį kovojantis su piktnaudžiavimu bažnytinėse struktūrose (išleido knygą šia tema), sako, kad bendruomenės problemos prasideda atsiradus išimtims – vienam galima, o daugumai ne. Piktnaudžiavimas autoritetu ar valdžia užkrečiamas ir pavojingas, ypač dangstantis kilniais tikslais ar net Dievo vardu.
ES šalyse katalikiška spauda įdėmiai stebėjo Europos Parlamento rinkimus, komentavo, kvietė pasisakyti Bažnyčios ir visuomenės veikėjus. Prancūzijoje paskelbus pirmalaikius rinkimus katalikiškų leidinių redaktoriai paskelbė informuosiantys skaitytojus apie kandidatų veiklą, perspėjo apie radikalių idėjų skverbimąsi į katalikiškas bendruomenes. Pas mus krikščioniškos pakraipos spauda pirmiausiai pakvietė rinkimų „žvaigždę“ Gražulį, Sinicą....
Besiruošiant Seimo rinkimams vertėtų prisiminti, kad skambiais žodžiais vertybes gina ne tik mūsų veikėjai, bet ir Orbanas, Trumpas, Putinas... P. Gražulio patekimas į aukščiausią ES instituciją tikrai nėra „stebuklas“ – tai mestų šešėlį ant Kūrėjo – bet per kandidato „vertybes“ savąsias atpažinusiųjų pasirinkimas. Vis tik eilinį kartą rinkimus laimėjo abejingieji. Sakoma, žmogus pavargsta nuo komforto!
Birželio 14 d. iškilmingame Seimo posėdyje kalbėjęs tremtinys prisiminė, kaip paskelbus Stalino mirtį pasikūkčiodama verkė mokytoja ir bendraklasiai – ši buvo įtikėjusi, kad diktatorius gyvens amžinai. Lietuviai mokinukai turėjo aiškintis, kodėl neverkė. Mitu įtikėti – ypač sėdint ant patogios sofos su išmaniuoju įrenginiu – lengva. Realybė, kai įtraukiami penki pojūčiai, protas ir laisva valia, žmogus renkasi, o ne aklai seka vieną ar kitą lyderį. Posėdyje pasisakęs abiturientas iš Marijampolės priminė istorijos svarbą – jis eidamas balsuoti (gal jau balsavo ar balsuos rudenį) žinos, ką ir kodėl pasirinko. Kiekvienam krikščioniui – padės skirti vertybes nuo „vertybių“ – verta pasidomėti krikščionišku identitetu. Reikia ir dvasininkų pagalbos šviečiant tikinčiuosius, kad šie gebėtų skirti krikščionišką mokymą nuo manipuliavimo tikėjimo tiesomis. Negalima piktnaudžiauti Dievo vardu!
