Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas pasirašė dešimties metų saugumo bendradarbiavimo susitarimą.
Dar praėjusių metų NATO Viršūnių suvažiavime Vilniuje skelbta, kad tokie dvišaliai susitarimai sudarys artimiausių kelerių metų Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo pagrindą. Juos yra pasirašiusios penkiolika valstybių, dar tiek pat ketina padaryti artimiausiu metu. Be abejo, susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis, galingiausia pasaulio karinė galia, yra reikšmingiausias.
Dokumento tikslas yra brėžti gaires ilgalaikiam Ukrainos gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimui. Tai apima žvalgybos dalijimosi ir karinio suderinamumo pagal NATO standartus gerinimą, planus dėl apmokymų. Be to, numatyta, jog iškilus grėsmei abi valstybės aukštu lygiu vykdys politines konsultacijas.
Visgi turbūt svarbiau pažymėti, ko šis susitarimas neapima.
Visų pirma, tai nėra saugumo garantijos. Jungtinės Valstijos niekaip neįsipareigoja tiesiogiai prisidėti prie Ukrainos gynybos dabartinės Kremliaus agresijos ar bet kokių ateities iššūkių akivaizdoje. Kitaip tariant, nėra NATO Penktojo straipsnio, veikiančio pagal trijų muškietininkų šūkį „vienas už visus, visi už vieną“ atitikmens.
Antra, susitarimas nėra alternatyva narystei NATO. Neturime pagrindo teigti, kad sukirtus rankomis siekis įstoti į Aljansą Ukrainai praranda aktualumą, mat jame veikiantys tarpusavio įsipareigojimai yra kur kas tvirtesni ir labiau apibrėžti. Ne veltui ir pačiame dokumente minima, jog jis turėtų padėti Ukrainai artėti NATO link. Tiesa, nėra įvardijami nauji planai ar terminai, kada tai galėtų įvykti praktiškai.
Trečia, dokumentas neprilygs pilnavertei tarptautinei sutarčiai. Jungtinės Valstijos jį pasirašo prezidento vykdomosios valdžios prerogatyva. Kitaip tariant, susitarimas nebus ratifikuojamas Senate. Tai reiškia, kad jo galiojimas tiesiogiai priklauso nuo prezidento valios. Dabartinis ar bet kuris ateities prezidentas galėtų atšaukti įsipareigojimus, ir tam pakaktų vieno parašo. Natūralu, kad kyla svarstymai, kiek susitarimo turiniui pritaria Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas ar kiti politikai.
Tad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos susitarimas reikšmingas, bet turintis aiškias ribas. Geriausiu atveju jis taps gairėmis esamai ir būsimoms amerikiečių administracijomis dėl saugumo su Ukraina krypčių vystymo. Tai – savaime reikšminga, mat palengvins planavimo procesus ir suteiks ukrainiečiams daugiau tikrumo dėl ateities.
Blogiausiu atveju tai gali tapti vidinių kovų Vašingtone objektu. Jei kils trikdžiai, jie gali mažinti tarpusavio pasitikėjimą ir pasėti abejonę. Visgi tokie nuogąstavimai neturėtų būti daromi iš anksto. Susitarimas yra prasmingas ir reikalingas – tol, kol yra realistiškai kalibruojami lūkesčiai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
