Šiandien, augant agresijos iš Lukašenkos Baltarusijos grėsmei, reikia kalbėti apie tris skirtingas šios šalies politines formacijas: pirmą – Maskvos Mordoro ir Lukašenkos Baltarusiją, antrą – gerai organizuotą opoziciją išeivijoje ir trečią – Kalinausko pulką, kuris kaunasi Ukrainoje.
Mordoro Lukašenka, paliepus Putinui, atšaukė iš pareigų generalinio štabo vadovą generolą Viktorą Gulevičių dėl vangumo planuojant karinę intervenciją į NATO šalis, veikiausiai prieš Lenkiją, Lietuvą arba Latviją. Tačiau Gulevičius buvo ir lieka atsakingas už tai, kad padėjo Rusijos kariuomenei atakuoti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos 2022 metais. Jo kaltė neabejotina, tačiau jam trūko propagandinio gebėjimo gąsdinti mus karu, atominėmis bombomis ir rengti agresyvesnes provokacijas pasienyje.
Nauju generalinio štabo vadovu tapo generolas Pavelas Muraveika, kuris gerai sutaria ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kariuomene ir su Baltarusijoje pasilikusiais Prigožino „Wagnerio“ samdiniais. Muraveika atvirai kalba, siūlo pradėti karinę intervenciją prieš Lietuvą, fantazuodamas užimti Suvalkų koridorių per dvi dienas. Tam jis rengia karinius mokymus, vaizduoja taktinio atominio ginklo naudojimą ir planuoja diversijas Lietuvoje ir Lenkijoje.
Muraveika apie tai viešai kalba, o Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas ir Valstybės gynybos tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius tam pritaria. Visos šios institucijos laukia Kremliaus resursų ir įsakymo. Jų padalinių rengiamos diversijos yra ir bus tiesiogiai derinamos su Kremliaus saugumo institucijomis. Atmetant visų jų paklusnumą Putinui ir tai, kad diktatorius Lukašenka realiai nieko nebevaldo ir nelabai ką besupranta, galime teigti, kad grėsmės lygis Lietuvos ir Lenkijos pasienyje augs. Vienintelis dalykas, kurio ši analizė neparodo, yra Lukašenkos didžioji šeima, trys sūnūs, kurių įtaka Baltarusijoje yra labai didelė ir kurių šeimų klanas kontroliuoja beveik viską ir vargiai ar nori įsivelti į pražūtingą karą. Čia aš vėl grįžtu prie politinės antropologijos, kuri kviečia analizuoti ne tik valstybės struktūras, bet ir jų priklausomybės mastą nuo įtakingiausių didžiųjų šeimų, kur virtuvės pokalbiai lemia daugiau nei Valstybės saugumo taryba.
Mordoro Baltarusiją ir Lukašenką griežtai kritikuoja Baltarusijos opozicija Vakaruose, kuri turi tris pagrindines institucijas: Išrinktosios prezidentės Sviatlanos Cichanouskajos biuras, Vieningas pereinamasis kabinetas, vykdantis Vyriausybės funkcijas, ir Koordinacinis komitetas, vykdantis parlamento funkcijas. Atitinkamai yra bent vienuolika skirtingų politinių judėjimų užsienyje, kurie tarpusavyje konkuruoja ir yra prielaida demokratiniams konkurenciniams rinkimams. Baltarusijos opozicijos suformuoti paravalstybiniai organai pradeda perimti Lukašenkos Baltarusijos užsienio politikos funkcijas demokratinėse, pirmiausia Europos Sąjungos šalyse. Opozicijos struktūros tariasi dėl saugumo, vizų, kalbasi dėl pasienio problemų Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Vis dėlto, nepaisant pakankamo vieningumo ir organizuotumo, kurio gali pavydėti Rusijos opozicija Vakaruose, Baltarusijos opozicija nėra pakankama jėga, kuri galėtų užkirsti kelią Maskvos ir Minsko kolaboravimui ir grėsmių didinimui Baltijos šalių pasienyje.
Tačiau yra ir trečia Baltarusijos galia – Kalinausko pulkas, kuris kovoja prieš Rusiją pirmosiose fronto linijose ir turi labai didelę realaus karo patirtį, kurios stokoja Lukašenkos Baltarusijos kariuomenė. Vis dėlto Kalinausko pulkas derina savo veiksmus su Ukrainos karinėmis pajėgomis, o ne su Cichanouskajos štabu ir ne su P. Latuškos įtakojamu Koordinaciniu komitetu. Prasidėjus Baltarusijos agresijai prieš Lietuvą, mūsų šalis gali paprašyti Ukrainos pagalbos, būtent kad Kalinausko pulkas įsiveržtų į savo tėvynę. Todėl keista girdėti Lietuvos politikus kritikuojančius to pulko litvinizmą. Tikėtina, kad daug Baltarusijos piliečių ar net Baltarusijos kariuomenės dalinių norėtų prie Kalinausko pulko prisijungti. Kalinausko pulko keliama grėsmė iš dalies atgraso Lukašenkos pavaldinių, Muraveikos galvojimus.
Manau, Lietuvai būtų naudingas ne tik glaudesnis ryšys su pas mus ar Lenkijoje esančiomis Baltarusijos opozicijos politinėmis organizacijomis, bet ir su Kalinausko pulku palaikant Baltarusijos antilukašenkinius karinius ir partizaninius junginius. Prasidėjus krizei toks bendradarbiavimas bus būtinas ir naudingas ir todėl geriau jį pradėti anksčiau. Svarbu, kad Baltarusijos opozicija padėtų atgrasyti Lukašenkos pavaldinius nuo nusikalstamos ir pražūtingos karinės operacijos prieš Baltijos šalis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
