Konkursą į Raseinių ligoninės vadovus laimėjęs Gintaras Pikūnas prieš dešimtmetį buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Už sukčiavimą. Tai reiškia, kad darbą ligoninėje paliekančių, dėl to kritikuotų medikų abejonės dėl šio konkurso nebuvo iš piršto laužtos.
Teoriškai, išnykęs teistumas lyg nėra priežastis atmesti kandidatą į vadovus. Tačiau turint galvoje investicijų į mediciną ir jos reformą apimtis, tokia biografijos detalė neturėtų praslysti pro pirštus ir tikrai neprideda pretendentui pirmumo taškų. Jeigu šis buvo geriausias, tai kaip yra su kitais. Gal jie po dukart teisti ar tiesiog svetimi?
Šis faktas verčia atkreipti dėmesį į menkai nagrinėtą aplinkybę. Medikai yra elitinė eruditų bendruomenė. Išimčių visada ir visur gali būti, bet esmės tai nekeičia. Į mediciną stoja geriausi. Keliantys sau aukščiausius reikalavimus. Mokslas reikalauja gerų smegenų, ištvermės ir geležinės kantrybės.
Tuo tarpu medicinai, jos įstaigoms neretai vadovauja kitokio profilio asmenys. Daugelis ligoninių, poliklinikų pavaldžios savivaldybėms, kurių moralinį ir vadybinių gebėjimų turinį trumpai ir išsamiai apibendrino „čekiukų“ skandalas.
Žvelgiant šiuo kampu, kyla nuostaba, kodėl medikų maištas išplito tik dabar. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pastaba, kad nepaisant viešų apsižodžiavimų, savivaldos vadovai turėtų peržengti siaurus interesus, išgirsti perspėjimus ir argumentus, įgauna papildomų spalvų.
Dešimčių medikų sprendimas nutraukti darbo sutartis sulaukė įvairių vertinimų.
Opozicija reikalauja stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. Jos akimis, giluminė priežastis, sėjanti nepasitenkinimą, yra ministro A. Dulkio pradėta reforma. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė vadina ją pražūtinga.
Valdančiosios daugumos akys mato kitaip.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas problemas sieja su pokyčiais savivaldybėse po šių metų savivaldos rinkimų. Pasikeitė vietinė valdžia, pasikeitė santykis su gydymo įstaigų vadovybėmis.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas tikina, kad reforma yra tik kylančių problemų kontekstas, bet ne priežastis.
Skirtingose ligoninėse precedentai dėl medikų išėjimo skiriasi. Vienur – dėl vadovo konkurso, kitur – dėl vadovo ar administracijos nesutarimų su gydytojais.
Maišto priežastys Raseinių, Zarasų ligoninėse bei Vilniaus Centro poliklinikoje, iš pirmo žvilgsnio, atrodo skirtingos. Bet jos yra tos pačios kilmės. Auga iš tos pačios šaknies.
Pakankamai tiksliai jų kilmę nusakė Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas. Lygesnių už lygius arba švogerių krašto laikai turi baigtis. Kol kiekviena menkiausia šiška tiki turinti teisę ateiti į gydymo įstaigą pro atskiras duris, tiki, kad sistema pirmiausia tarnauja jiems, o kiti nori ar verčiami įsiteikti, tol bus keisti konkursai, gydytojus engiantys viršininkai, spaudimas, nepagarba, mobingas.
Pertvarka nejudės, nes be vargo nemokamas paslaugas gaunantis galingesnis nelabai įžvelgia, kam gi jos reikia, kai ir taip gerai. Normalių santykių tarp medikų ir jų administratorių nevertėtų tikėtis, nes skiriasi supratimas, kas yra normalu.
Geležinę gydytojų kantrybę sutrupino vidutinės savanaudiškos vadybos arba vidutinybių siautėjimas. Maištas prieš nepagarbą, nenorą girdėti, prieš santykį – aš valdžia, o tu tylėk, – prasidėjo. Ar įvyks revoliucija?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
