Balandis pasaulyje minimas kaip seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Valdantieji raginami imtis seksualinio smurto reglamentavimo reformos, nes egzistuoja daug teisinių spragų, dėl kurių nukenčia smurtą patyrę žmonės, o smurtautojai nesulaukia atsakomybės.
Ekspertų teigimu, tik 8 iš 10 seksualinį smurtą patyrusių žmonių tai kam nors papasakoja. Ilgą laiką tylėjusi moteris pasakoja apie šeimoje patirtą seksualinį smurtą.
„Gyvenau santuokoje, išgyvenau penkiolika metų. Aišku, viskas vyko ne iš karto, tiesiog dabar atsigręžusi atgal supratau ir matau daug ką kitaip. Matau, kad tie dažni lytiniai santykiai buvo tik jo tenkinimas, žadindavo porą kartų per naktį. Vis tikėjausi, kad kažkada tai baigsis, darbe su kolege pasikalbėjusi, tiesiog gavau patarimą: „pakentėk, žinot, vyras, taip turi būti“. Vėliau, aišku, skambinausi į moterų pagalbą, nes buvo, kad pavargdavau, neišsimiegodavau. Kuo toliau, tuo labiau jaučiausi pervargusi, neišsimiegojusi, visur pikta, reikalavau, kad nebežadintų, tada jis pradėjo naudoti jėgą, pradėdavo man miegant mane nurenginėti, tiesiog vykdavo grumtynės“, – pasakoja pašnekovė.
Su seksualinio smurto prevencija dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendrakūrėjė Rugilė Butkevičiūtė teigia, kad apie smurtą prabilę žmonės dažnai susiduria su papildomais sunkumais, nes yra daug teisinių spragų.
„Pirma, jėga grįstas reguliavimas sukūrė sistemą, kurioje labai sunku įrodyti seksualinį smurtą. Jei nebuvo jėgos, jei žmogus sustingo ar jei prieš tai turėjo santykių su smurtavusiu asmeniu. Seksualinis priekabiavimas darbe baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jį padaro vadovas arba vadovė. Jeigu padaro kolega arba kolegė, baudžiamosios atsakomybės šiuo metu Lietuvoje nėra.
Seksualinis smurtas prieš berniukus ir vyrus yra vertinamas kaip mažesnis nusikaltimas nei smurtas prieš mergaites ir moteris. Priekabiavimas viešose vietose vis dar laikomas, geriausiu atveju, viešosios tvarkos pažeidimu ir dažnai lieka nebaudžiamas. Tokia sistema siunčia žinutę: galima likti nenubaustam“, – problemas įvardija organizacijos „Ribologija“ bendrakūrėjė R. Butkevičiūtė.
Kriminalinės policijos duomenimis, kurį laiką stebėtas seksualinio smurto atvejų augimas, tačiau pernai situacija stabilizavosi, registruoti 262 atvejai, o apie 80 procentų seksualinio smurto aukų yra vaikai. Policija taip pat atkreipia dėmesį, kad dažniausiai smurtautojai yra iš artimos aplinkos. Tai gali būti aukos giminaitis, draugas, šeimos narys.
Darbe su kolege pasikalbėjusi, tiesiog gavau patarimą: „pakentėk, žinot, vyras, taip turi būti“
Pasak paramos vaikams centro psichologės Vaidos Gabės, daugelis paauglių teigia susiduriantys su netinkamu seksualiniu elgesiu internete: seksualinio pobūdžio žinutėmis, spaudimu siųsti nuogo kūno nuotraukas ir kita.
„Kas kartą nustebina, kai paklausi vaikų, kiek iš jūsų gavo žinutes. Jie dalinasi tuo, kad tai – įprastas dalykas. Ta grėsmė, tas pavojus, seksualinis smurtas internete, labai retai kada prasideda nuo realios grėsmės.
Su kolegomis ką kalbame – realią grėsmę, akivaizdžiai netinkamo turinio žinutes ar nuotraukas vaikai geba atpažinti. Bet prasideda nuo santykio kūrimo. Suaugęs asmuo domisi vaiku, paaugliu, rodo dėmesį, giria, žada dovanas. Tokiu būdu vaikas suklaidinamas ir pamažu įtraukiamas siūlant jam tai, ko labiausiai tuo metu trūksta. Ypač didelėje rizikoje atsiduria tie, kurie turi kokių nors raidos iššūkių“, – atkreipia dėmesį psichologė V. Gabė.
Mykolo Romerio universiteto docentė Ramunė Jakštienė pastebi esminius trūkumus teisinėje sistemoje.
„Nors Lietuvoje stiprėja institucinė reakcija ir daugėja viešų diskusijų, seksualinio smurto problema yra giliai struktūrinė. Seksualinis smurtas Lietuvoje yra ypač latentiškas ir dar gana stipriai toleruojamas dėl vis dar paplitusių stereotipų, susijusių su lyčių vaidmenimis. Atsakomybės ir kaltės perkėlimas aukai taip pat vis dar paplitęs. Dauguma ikiteisminių tyrimų nutraukiami, keliamas aukštas įrodinėjimo standartas ir idealios aukos lūkestis. Neretai įrodinėjimo našta apskritai yra perkeliama nukentėjusiajam. Teisėsaugos pareigūnams neretai trūksta specialių žinių, todėl seksualinis smurtas dažnai vertinamas moraliniu, o ne žmogaus teisių aspektu“, – pastebi R. Jakštienė.
Seime sudaryta darbo grupė, turinti parengti pasiūlymus dėl reikiamų teisės aktų pakeitimų.
„Mes dirbame trimis kryptimis. Pirmiausia, plečiame atsakomybę už seksualinį priekabiavimą. Keičiame seksualinio smurto apibrėžimą ir stipriname atsakomybę už vaikų viliojimą internete. Tikslas aiškus, kad aukos netylėtų, kad sistema veiktų ir kad nusikaltėliai neišvengtų atsakomybės“, – teigia darbo grupės vadovė ir Laikinosios moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų Seimui planuojama pateikti iki balandžio pabaigos.
