Trijų vaikų pagrobimo istorija privertė prisiminti ir atidžiau pažvelgti į senokai šalyje įsikūrusią žmonių grupę, o gal sektą, kuri deklaruoja savitą anarchistinį požiūrį į valstybę, įstatymą ir savo šeimos gyvenimo tvarkymą.
Inga ir Mindaugas Vilčinskai neleido vaikams lankyti mokyklos, nes ja nepasitiki. Nepasitiki ne tik ja. Pernai jie krauju pasirašė savo šeimos-bendruomenės deklaraciją nurodydami, kad gyvens kaip nori, ir niekas negali jiems nurodinėti.
Jie priskirtini suverenams, kurie teigia esantys ne piliečiai, ne asmenys, o tiesiog gyvi žmonės, patys sau šeimininkai.
Kas gi yra tie suverenai? Draugauti su jais ar bijoti? Gal tai tik keistuoliai, o gal – auganti ir grėsmę kelianti grupuotė?
Lietuvoje apie juos sužinojome per pandemiją. Protestuojantys prieš privalomus suvaržymus pasiskelbė gyvais žmonėmis, kuriems negalioja valstybės taisyklės, nes jie žino geriau.
Pasaulyje šis judėjimas žinomas daugiau nei penkis dešimtmečius, o ištakų ieškoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai sunkumų prispausti žmonės kilo prieš mokesčius ir kitas prievoles.
Sociologų teigimu, suverenų judėjimas plečiasi, jo sekėjų galima aptikti keliose dešimtyse valstybių. Jo augimą maitina politinės įtampos, krizės, geopolitiniai pokyčiai.
Saugumo stygius greičiausiai yra viena šio mąstymo ir gyvenimo neigiant bendrąją tvarką priežasčių.
Nesaugumo jausmas skatina ieškoti kito kelio, burtis į alternatyvias religines bendruomenes, šeimų maršus ar panašiai. Tuo pačiu jis atveria kelius netikrų vilčių prekeiviams arba tiems, kas turi tikslų kelti sąmyšį.
Nors judėjimo ištakų ieškoma JAV, verta atkreipti dėmesį, kad į Lietuvą jis atkeliavo iš Rusijos. Buvo ten toks suverenu pasiskelbęs pranašas Antonas Bulgakovas.
Vilčinskai, kaip ir kai kurie kiti suverenai, atsisako Lietuvos pilietybės, nes pripažįsta tik Sovietų Sąjungos, kur gimė, pilietybę.
Galima įžvelgti prieštaravimų. Jeigu jau jie yra kruvinos raudonosios imperijos piliečiai, tai kam jiems reikia „suvereno pažymėjimo“ ar žmonėms, ne piliečiams, skirto „žmogaus paso“, kuriuos jie patys nepigiai platina.
Tiesiog biznis? Paprastasis mulkinimas, aiškinant, esą šie popieriai atvers kelius į pasaulį ir išgelbės nuo valstybės aparato? Galbūt. Bet nerimauti reikėtų ne dėl to. Ir net ne dėl to, kad ši grupė naudojasi visuomenės sukurtu gėriu, bet atmeta jos bendrai nustatytas taisykles.
Narpliojant informaciją apie lietuviškuosius suverenus, negali nematyti – jų žvilgsnis krypsta į Rytus. Tuo metu, kai vyksta greitos pabaigos nežadantis karas Ukrainoje, didėja geopolitinė įtampa, negali atmesti, kad Rusijos ar Baltarusijos struktūrų žvilgsnis taip pat krypsta į juos.
Valstybės saugumo departamentas paskelbė įdomią žinutę.
Nuosekliai laikantis suverenų idėjų neįmanoma išvengti konfliktų su valstybės institucijomis, galinčių peraugti į smurtinius susidūrimus.
Kai kurie jų viešai reiškia nostalgiją sovietmečiui, yra ideologiškai palankūs Rusijos ir Baltarusijos režimams.
Tai reiškia, kad ši menkai pastebima, lyg ir nekaltai atrodanti, platų tinklą už Lietuvos turinti grupė nėra vien tik apie tai, ką valgyti ar kaip mokyti savo vaikus.
Ja gali būti pasinaudota provokacijoms, ji gali tapti hibridinio karo įrankiu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
