Intelektualų toks darbas – bodėtis tuo, kas tinka ir patinka masėms. Su didžiais intelektualais nesitapatinu, tačiau ir man ne kartą yra suskaudę akis nuo stačiokiškų knygų apžvalgų. Kaip knygų autorei liūdniausia, kai žmogus kūrinį įvertina viena žvaigždute ar žemiausiu balu argumentuodamas, kad „nepatiko“ arba „nieko nesupratau“.
Kaip skaitytoją piktina, kai atskleidžiama per daug knygos siužeto. Tad prieš imdama naują knygą į rankas stengiuosi apskritai jokių apžvalgų neskaityti. Tačiau daugybė knygų mylėtojų skaitinius renkasi vadovaudamiesi būtent kitų įspūdžiais apie kūrinį. O mėgėjų, turinčių ambiciją vadintis knygų apžvalgininkais, vis daugėja. Jų dėka jau kurį laiką egzistuoja ir terminas „bookstagramas“ – žodžių „Instagram“ ir „book“ (angl. knyga) junginys, žymintis knygų nuotraukų ir apžvalgų reiškinį socialiniame tinkle.
Skaitytų knygų nuotraukas „bookstagrameriai“ pavertė atskiru žanru. Šalia fotografuojamos knygos dažnai atsiduria kavos puodelis, mandarinas, gėlytė ir kitokios akivaizdžiai nenatūralios daiktų kompozicijos. Nieko prieš tokius vaizdus neturiu, tiesiog, visai kaip knygos turinys yra svarbesnis už viršelį, lygiai taip pat už tuos natiurmortus svarbesnis yra apžvalgininkų kuriamas tekstas. O čia, deja, yra prie ko prisikabinti. Bene labiausiai stebina populiarios „bookstagramerių“ paskyros, kuriose tiesiog perpasakojama, apie ką buvo knyga. Šis metodas rodosi įtartinai panašus į namų darbus, kuriuos darydavome pradinėse klasėse. Anuomet perskaičius knygą mokytoja mums užduodavo sąsiuvinyje nupiešti iliustraciją ir rašinėlyje glaustai atpasakoti viską, kas knygoje vyko. Mūsų asmeninė nuomonė ir knygos analizė nebuvo pageidaujamos, mat pagrindinis atpasakojimo tikslas tiesiog įrodyti mokytojai, kad knygą tikrai skaitei.
Gali būti, kad pastarojo tipo apžvalgininkų populiarumas grįstas būtent tuo, jog skaitydami jų apžvalgas žmonės jaučiasi lyg skaitydami knygas. Tokiu atveju apžvalgininkui nereikia giliai kapstytis, ieškoti įdomesnių analizės kampų, užtenka papasakoti ką Megė veikė, kaip Styvas pietavo su dukra, ir tiek. Na, o „bookstagramerio“ sekėjai sutaupo laiko, nes gauna knygos santraukėlę. Win-win, taip sakant.
Tačiau iš tiesų gera knygos apžvalga yra tokia, po kurios kyla noras pačiam paimti kūrinį į rankas, o ne manyti, kad „viską apie knygą jau žinau, ir ramu“. Siužeto vingiai apžvalgose turėtų būti minimi tik kaip priemonė nuomonei pagrįsti ir niekaip kitaip. Gera knygos apžvalga intriguoja, tam tikra prasme reklamuoja kūrinį, tačiau apie jį neatskleidžia per daug. Dėl šios priežasties „bookstagrameriai“ dažnai bendradarbiauja su leidyklomis. Tačiau būtent ši priežastis kelia ir daugiausia įtarimų, nes gera knygos apžvalga turi būti ir nešališka, nuoširdi, aptarianti silpnąsias kūrinio puses. Tačiau kiek žmonių išdrįsta kritikuoti knygą, jei už jos apžvalgą gauna atlyginimą? Turbūt ne aš viena čia nujaučiu šiokį tokį interesų konfliktą.
Gera knygos apžvalga turi būti ir nešališka, nuoširdi, aptarianti silpnąsias kūrinio puses. Tačiau kiek žmonių išdrįsta kritikuoti knygą, jei už jos apžvalgą gauna atlyginimą?
Beje, arši kūrinio kritika nebūtinai yra nesėkmės nuosprendis. Nors nepritariu teiginiui, kad „blogos reklamos nebūna“, ne kartą esu skaičiusi taip meistriškai kūrinus sudirbančių recenzijų, kad net pati užsimaniau aptariamas knygas perskaityti ir pasitikrinti, ar mano nuomonė sutaps su kritiko. Ypač vertinu tokias apžvalgas, kurios padeda geriau įsijausti į kūrinį, tarsi užveda ant kelio, subtiliai atkreipdamos dėmesį į niuansus, apie kuriuos pati gal net nepagalvočiau.
Tenka, nors ir nenorom, pripažinti, kad gera knygos apžvalga turi būti suprantama skaitytojų masei. Nors pati, kaip rašytoja, nekantriai laukiu tų gilių, intelektualių, akademine kalba parašytų savo kūrinių analizių, kartu žinau, kad jas skaito tik siauras akademikų ratelis. O dauguma skaitytojų neturi nei laiko, nei noro, o kartais ir intelektualinio pajėgumo aprėpti profesionalių literatų recenzijų. Šių vietą užima mėgėjų „bookstagramerių“ kuriamas turinys. Jų mėgėjiškumas vyrauja nuo jau minėto mokyklinukų lygio iki tikrai kietų apžvalgininkų, kurie į kelias eilutes talpiai sudeda savo įspūdžius apie knygą, ir sudeda taip, kad knyga tampa geriau perkama. Sugebėti tai padaryti yra talentas – tą jums patvirtins bet kuris rinkodaros specialistas ir paantrins leidyklų savininkai. Kad ir kiek besipiktintume „bookstagramerių“ tekstų lėkštumu, šiuo metu būtent jie generuoja daugiausia pardavimų, vadinasi, kažką vis tik daro gerai.
Kad ir kiek besipiktintume „bookstagramerių“ tekstų lėkštumu, šiuo metu būtent jie generuoja daugiausia pardavimų, vadinasi, kažką vis tik daro gerai
Internetas ir socialiniai tinklai suteikė galimybę ne tik kiekvienam skaityti mokančiam asmeniui reikšti nuomonę, bet ir įsivaizdavimą, kad ta nuomonė svarbi. Neseniai šyptelėjau pamačiusi memą su užrašu: „Ar kada nors svarstei tokį scenarijų, kad galėtum ką nors perskaityti ir nuomonę apie tai pasilikti tik sau?“ Žinoma, šį klausimą pirmiausia uždaviau sau. Ironiška, kad jį kaip pavyzdį pateikiu asmeninėje „Nuomonės“ skiltyje. Bet grįžkime prie knygų apžvalgų. Žmonės skaito ir vertina žvaigždutėmis, rašo atsiliepimus, trumpas apžvalgas „Goodreads“ ir leidyklų puslapiuose, rašo ilgas refleksijas savo tinklaraščiuose. Tada kiti žmonės rašo tekstus apie tuos tekstus, vertina vertintojus, giria ir pykstasi komentaruose. Štai neseniai akys užkliuvo už keistos istorijos, kai „bookstagramerė“ @bookduo patyrė, moters teigimu, Lietuvos literatūros elito atstovų viešą ir akivaizdžiai pašaipų jos apžvalgų aptarimą internete. Ši istorija – žanro klasika, iliustruojanti tamsias „bookstagramo“ reiškinio ir profesionalių literatų santykio spalvas: nesusikalbėjimą, žiūrėjimą iš aukšto į neprofesionalias apžvalgas, sarkazmą. Į klausimą, ką apie tai manau, norėčiau atsakyti kiek aukščiau šioje pastraipoje pacituotu klausimu. Bet jei būčiau su jumis visai atvira, tai priminčiau kitą nuvalkiotą frazę apie puikius protus, mąstančius apie idėjas ir vidutinybes, aptarinėjančias kitų žmonių veiksmus. Iš tikrų intelektualų tikėčiausi giliau ir kultūringiau, antraip tokie iš jų ir intelektualai.
