Atlikėjos ir dainų autorės Paulinos Paukštaitytės muzikinė karjera įgyja pagreitį.
Per šiuos metus atlikėja pradėjo dirbti su didžiausia muzikos leidybos kompanija pasaulyje „Universal Music Group“, debiutavo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, išleido didelio populiarumo susilaukusią dainą „Jei gyvenčiau Mėnuly“ ir surengė savo pirmąjį solinį koncertą.
Šiandien Paulina gerbėjams dovanoja naują, šokti kviečiančią, vasarišką dainą „Bučiuok“.
Apie kūrinį pasakoja pati atlikėja.
– Su kuo tau asocijuojasi daina „Bučiuok“? Kas labiausiai įsiminė iš jos kūrimo proceso?
– Man ši daina asocijuojasi su daug bučinių ir didelėmis svajonėmis turėti tai, ko trokšti. Labiausiai iš kūrybinio proceso įsiminė laikas studijoje, kaip greitai pavyko sukurti „Bučiuok“.
Tuo metu sirgau angina, vienintelis vaistas buvo parašyti dainą.
Studijoje tuo metu buvo prodiuseris iš latvijos Janis Jačmenkinas, su kuriuo sukūrėme ne vieną dainą. Taip pat – atlikėjas Vilius Popendikis.
Po 30 minučių kūrybos jau kartu dainavome „Bučiuok bučiuok, mane, man reikia nuodėmingų lūpų šalia“.
– O kas labiausiai įsiminė iš muzikinio klipo kūrimo proceso?
– Smagiausia buvo, kad muzikinio klipo filmavime galėjau važinėti kartingais, kas man labai artima. Taip pat šiame klipe pagaliau įtraukėme ir šokį, atgaivinau seną aistrą.
Tiesa, tai didžiausias klipas, kokį esu turėjusi, o su dideliais projektais visuomet reikia daugiau laiko, kantrybės, atidumo ir energijos. Tačiau dirbant su profesionalia komanda ties vienu tikslu, manau, mums viskas puikiai pavyko.
– Tai pirmas tavo vaizdo klipas su išskirtine choreografija. Kiek laiko užtruko išmokti šokį?
– Šokį išmokau vos per vieną dieną. Kadangi nesu profesionali šokėja, įsiminti judesius tikrai nebuvo lengva, tačiau vaikystėje ne vienus metus lankiau gatvės šokius, tad tikrai negaliu sakyti, jog šokis man yra visiškai svetima meno šaka.
Ateityje norėtųsi integruoti vis daugiau šokio elementų ne tik į vaizdo klipus, bet ir gyvus pasirodymus.
– Kas labiausiai įkvepia tavo kūrybą?
– Laikui bėgant suprantu, kad kurti man padeda laisvė ir ji turi būti visapusiška, tuomet kūrybos būna daug, ji liejasi laisvai, o ir perfekcionistė tikrai nesu, leidžiu savo kūrybai tiesiog egzistuoti iš pirmų kilusių minčių.
Stengiuosi niekados per daug neredaguoti savo dainų, visuomet pasitikiu intuicija, kol kas dar niekados nenuvylė.
