Tarptautinis tyrimas. Ieškinius Baltijos šalims Maskva ruošia su uoliais propagandininkais

Rusijai prieš kurį laiką paskelbus ketinimus apskųsti Baltijos šalis Tarptautinam Teisingumo Teismui dėl rusų diskriminacijos, paaiškėjo, kad dar pernai Rusijos užsienio reikalų ministerija pavedė parengti ieškinį vienai Maskvoje veikiančiai advokatų kontorai. Iš tarptautinės tyrimų žurnalistų komandos surinktų duomenų matyti, kad į pagalbą teisininkai pasikvietė garsius Rusijos propagandininkus. Rusijos užsienio reikalų ministerijos samdoma advokatų kontora ir jai talkinantys vadinamieji Baltijos šalių ekspertai susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. 

„Lietuvos rusai, Lietuvos rusų kultūra yra tapusi Putino Rusijos įkaitais. Putino rusai kariauja Ukrainoje, o mes, nors ir visiškai tam nepritariame, tampame atsakingi. Nori to ar nenori“, – sako Vilniaus universiteto Slavistikos katedros docentas Pavelas Lavrinecas. „Lietuvos rusų bendruomenė labai daugiasluoksnė, bet turbūt paskutinis dalykas, kurio norėtų Lietuvos rusai, – kad Rusija gintų jų interesus, nes būtent ji ir sukūrė mums daugiausia problemų.“

Tačiau Lietuvos rusų Kremliaus režimas neklauso – atvirkščiai, Rusija esą Baltijos šalių rusų gynybai teikia vis daugiau dėmesio ir išteklių.

Praėjusią savaitę, pristatydama kartu su Baltarusija parengtą ataskaitą „apie žmogaus teisių padėtį tam tikrose šalyse“, Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kad Baltijos šalys atvirai ruošiasi deportuoti rusakalbius gyventojus. „Taip, matyt, tikisi pagaliau išspręsti „Rusijos klausimą“ ir precedento neturinčią, ypač 21 amžiuje, masinio pilietybės neturėjimo problemą savo teritorijose“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Šis pareiškimas pasirodė po taip pat garsiai išsakyto Rusijos ketinimo kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje – esą dėl sistemingo rusų tautybės asmenų Baltijos šalyse diskriminavimo. Anot Rusijos, Baltijos šalių veiksmai pažeidžia 1965 m. priimtą Jungtinių Tautų tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD), raginančią valstybes užkirsti kelią rasinei diskriminacijai, uždrausti neapykantą kurstančias kalbas ir rasistines organizacijas bei skatinti lygybę.

LRT Tyrimų skyrius kartu su kolegomis iš Latvijos tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ ir „Delfi“ (Estija) išsiaiškino, kad šie Rusijos ketinimai nėra laužti iš piršto – ieškinį prieš Baltijos šalis Rusijos užsienio reikalų ministerijos teisininkai pradėjo rengti vėliausiai pernai vasarą, o teisinius argumentus kaupė nuo pat 2022 m. invazijos į Ukrainą.

Rusai Lietuvoje esą vis labiau engiami

Ilgą laiką atrodė, apie tai kalba ir mūsų diplomatai, kad Lietuva, kitaip nei kitos Baltijos šalys, neturėjo problemų su rusų tautine mažuma. Ji ne tokia gausi kaip Latvijoje ir Estijoje, be to, čia nekilo ir klausimų dėl pilietybės. Tačiau nauja realybė visiškai kitokia.

Lietuva iš Rusijos nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios gavo penkias notas. Viena šių notų, gauta 2022 m. gegužę, skirta visoms Europos Sąjungos narėms, o Rusija joje protestavo dėl priimtų sankcijų, esą išskirtinai diskriminuojančių rusus. Tačiau netrukus, 2022 m. lapkritį, Lietuva gavo dar vieną notą, kurioje reiškiami priekaištai išskirtinai Lietuvai dėl Jungtinių Tautų CERD konvencijos pažeidimų. Rusija tokiu pačiu pagrindu dėl rusų tautybės asmenų diskriminavimo notas atsiuntė ir 2024 m., ir pernai.

Tokius pat veiksmus Rusija taiko prieš Latviją ir Estiją.

Paskutines Rusijos notas Latvija ir Estija gavo 2025 m. pabaigoje, Lietuvą tokia pasiekė 2026 m. sausį. Ilgame dokumente, kurio turinį žurnalistams perteikė su nota susipažinę šaltiniai, žeriami priekaištai dėl esą rusakalbių diskriminavimo, memorialų Antrojo pasaulinio karo atminimui naikinimo, nacizmo heroizacijos, kad Lietuva esą neatsižvelgė į ankstesnes Rusijos pastabas ir toliau blogina rusų gyvenimo sąlygas.

Rusija notoje dėsto, kad mūsų šalyje auga neapykanta rusams, o iš visuomeninio gyvenimo siekiama ištrinti rusų kalbą ir kultūrą. Nelieka užmirštas ir švietimas – esą Lietuvoje vis mažiau rusų kalba dėstančių mokyklų, keičiami rusų mokyklų pavadinimai ir esą sistemingai siekiama, kad vaikai nesimokytų rusų kaip antrosios užsienio kalbos. Užsimenama, kad nebegalima rusiškai laikyti vairavimo egzamino.

Dokumente vienu iš rusų kultūros išstūmimo pavyzdžių tampa Vilniaus tarybos priimti sprendimai pervadinti Rusų dramos teatrą Vilniaus senuoju teatru, o literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų – Markučių dvaro muziejumi. Nervingai reaguojama į prezidento Gitano Nausėdos ir kitų Lietuvos politikų, valstybės tarnautojų ir nuomonės formuotojų pasisakymus apie rusakalbius, rusų kalbą ar kultūrą, užkliūva ir Remigijaus Žemaitaičio teiginiai, kuriais jis neigia Holokaustą. Ir nors už savo pasisakymus Lietuvoje šis politikas pripažintas sulaužęs Seimo nario priesaiką, Rusija vis tiek primygtinai teigia, kad tai įrodymas, jog Lietuvoje veši nacizmas. Nepraslysta Rusijos notoje Lietuvai ir baudos advokatams Ryšardui Burdai, Nikolajui Voinovui ir Alai Asovskajai, kad už kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje gynimą šie advokatai ėmė atlygį iš Kremliaus fondo „Pravfond“, kuriam taikomos sankcijos.

Lietuvos diplomatams atrodo, kad kol kas viskas panašiau į itin suintensyvėjusią propagandinę kampaniją prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad Rusijos pretenzijos ir kaltinimai – teisiškai ir faktiškai nepagrįsti, iš esmės atlieka propagandinį vaidmenį.

„Lietuva kartu su Latvija ir Estija atkreipė ES dėmesį į joms reiškiamus išgalvotus Rusijos kaltinimus pagal CERD 2026 m. kovo mėn. ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo metu, o ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas patvirtino solidarumą su Baltijos šalimis“, – teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atsakyme tyrimų žurnalistams.

Panašios pozicijos laikosi ir Valstybės saugumo departamentas.

„Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo procesai dažniausiai trunka bent kelerius metus, todėl, labai tikėtina, kad Rusija ieškinį prieš Baltijos valstybes planuoja pateikti ne siekdama konkretaus teismo sprendimo, o norėdama šį veiksmą išnaudoti įgyvendindama prieš Baltijos valstybes nukreiptas informacines kampanijas“, – teigiama Valstybės saugumo departamento atsakyme.

Mūsų šaltinių teigimu, Lietuvoje daug rimtesniu Rusijos veiksmu nei grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą laikomi Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose Vasilijaus Nebenzios kaltinimai Latvijai. Gegužę Saugumo tarybos posėdyje jis apkaltino Latviją, kad neva leidžia savo teritorija naudotis Ukrainos kariniams dronams, ir pareiškė, kad Latvijos narystė NATO šios šalies neapsaugos nuo atsakomųjų smūgių. Yra manančiųjų, kad jei Rusija ir pateiks ieškinį Tarptautiniam Teisingumo Teismui, tai greičiausiai ne visoms Baltijos šalims iškart, o pirmiausia Latvijai. Ši šalis Rusijos propagandos smaigalyje pastaruoju metu greičiausiai atsidūrė dėl rudenį vyksiančių parlamento rinkimų.

Teisingumo Teismas – platforma Rusijos melui

Vis dėlto tarptautinės teisės ekspertai mano, kad į šiuos Maskvos ketinimus reikia žiūrėti rimtai. Agresiją prieš Ukrainą Rusija iki šiol teisina „tėvynainių gynimu“. Be to, dirvą ieškiniui prieš Baltijos šalis dėl esą rusakalbių ir rusų tautybės asmenų diskriminavimo ji ruošė nuo pat 2022 m. vasario 24 d. – agresijos prieš Ukrainą pradžios.

Per visą tą laiką notose Baltijos šalims Rusija išlaikė vieną svarbiausių minėtos CERD konvencijos reikalavimų – kviesti nesutarimus spręsti derybų būdu. Remiantis mūsų surinkta informacija, visos Baltijos šalys (tik skirtingu metu) kviestos derėtis: Rusija siūlė susitikti Maskvoje, Minske, vėliau įtraukė Stambulą ar net pasiūlymą susitikti per vaizdo konferenciją.

Estija į tokį Maskvos kvietimą atsakė pasiūlymu susitikti Tartu arba Hagoje. Savo ruožtu Lietuva, atsakydama į notas, pateikė Lietuvos pusės teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstus kaltinimus pačiai Rusijai dėl jos vykdomų CERD konvencijos pažeidimų.

Ar tai gali būti suprasta kaip Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsisakymas derėtis, vienareikšmiško atsakymo niekas neturi. Tačiau derybomis neišspręstą klausimą bet kuri ginčo šalis gali perduoti spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija sako, kad išskyrus notas su nepagrįstais Rusijos kaltinimais tariamai pažeidus CERD, gaunamas kone kasmet, kai Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą, kitų konkrečių ženklų dėl Rusijos ketinimų pateikti ieškinį prieš Lietuvą ministerija neturi. Ministerijos nuomone, Rusijos pretenzijos ir kaltinimai – teisiškai ir faktiškai nepagrįsti, iš esmės atlieka propagandinį vaidmenį.

„Aš į tai žiūrėčiau rimtai“, – teigia rusų tarptautinės teisės ekspertas Glebas Bogušas, anksčiau dėstęs Maskvos universitete, dabar gyvenantis Vokietijoje ir dirbantis mokslinį darbą Kelno universitete. Jis pastebi iš esmės pasikeitusią Rusijos strategiją ir rimtą pasiryžimą maksimaliai išnaudoti tarptautinę platformą dezinformacinei ir Baltijos šalis kompromituojančiai kampanijai, taip pat siekiant pateisinti jos agresiją prieš Ukrainą.

Kaimyninės Latvija ir Estija jau skaičiuoja, kad toks Rusijos ieškinys ilgiems metams įdarbintų diplomatus ir taptų brangiausiu teisiniu procesu šių šalių istorijoje. Lietuva tuo metu teigia tokių išlaidų dar neskaičiavusi.

„Rusijos naujosios teisininkų komandos branduolį sudaro Rusijos teisininkai. Tai taip pat žymi strategijos pasikeitimą. Anksčiau Rusija rėmėsi tarptautiškesne teisininkų komanda“, – teigia teisės ekspertas. Anot jo, Kremlius pakeitė strategiją ir tai pradeda duoti vaisių.

„Rusija labai gerai išnaudoja tarptautinių ginčų sprendimo mechanizmų trūkumus, ypač ankstyvosiose procedūrinėse stadijose. Tai matėme tokiose bylose kaip Sakartvelas prieš Rusiją ir Ukraina prieš Rusiją, kur Rusija sugebėjo arba užkirsti kelią bylos nagrinėjimui iš esmės, arba bent jau gerokai susiaurinti ir vilkinti. O dabar ji ir pati pradėjo inicijuoti bylas“, – sako jis.

G. Bogušas sutinka, kad ruošiamas ieškinys prieš Baltijos šalis pirmiausia yra Rusijos dezinformacijos ir propagandos kampanijos dalis, tačiau sudėtingą šią situaciją daro ir tai, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas yra labai patikima platforma.

„Rusijai reikia platformų, o byla prieš Baltijos valstybes Teisingumo Teisme leistų Rusijai pateikti propagandinius naratyvus teisine kalba ir tarptautinei auditorijai. Pavojus yra būtent tai, kad platforma patikima: bylą ginčys profesionalios teisininkų komandos, naudodamos teisines kategorijas, teisinius įrodymus ir teisinę procedūrą. Panašią taktiką matėme Ukrainoje prieš Rusiją. Rusija pasinaudojo procesu ne tik reaguodama į teisinius ieškinius, bet ir pristatydama platesnius politinius naratyvus, įskaitant kaltinimus korupcija Ukrainoje. Tačiau teisme ginčas suformuluotas kaip teisinis ginčas. Tai daro propagandos dimensiją subtilesnę ir tam tikra prasme veiksmingesnę“, – mano G. Bogušas.

Ir šie argumentai nėra iš piršto laužti. Tarptautinės žurnalistų komandos surinkti duomenys rodo, kad teisiniam ginčui Rusija jau pačioje pradinėje stadijoje pasitelkė ne tik profesionalius ir patyrusius teisininkus, bet ir žymius propagandininkus.

Advokatai kreipiasi į garsius Rusijos propagandininkus

Ieškinį prieš Baltijos šalis rengia maskviškė advokatų kontora „Monastyrsky, Zyuba, Stepanov & Partners“. Ten dirba nemažai jaunesnės kartos Maskvos universiteto Teisės fakultetą baigusių advokatų, tarptautinio arbitražo specialistų, laimėjusių Rusijai arbitražo bylų, tarp jų – ir su Ukraina dėl jūrų vandenų ir mineralinių išteklių kontrolės Azovo jūroje, Juodojoje jūroje ir Kerčės sąsiauryje. Vienas šios advokatų kontoros vadovų – Dmitrijus Lovyrevas, buvusio ilgamečio FSB (vienos iš Rusijos specialiųjų tarnybų) direktoriaus pavaduotojo Jevgenijaus Lovyrevo sūnus.

Ši advokatų kontora sureagavo į tyrimų žurnalistų išsiųstus klausimus – atsakė, kad informacijos apie klientus ir susijusios su klientais nekomentuoja ir neatskleidžia.

Tačiau iš mūsų turimų susirašinėjimų matyti, kad dar pernai vasarą advokatų kontoros „Monastyrsky, Zyuba, Stepanov & Partners“ teisininkė Anastasija Taranova kreipėsi į Rusijoje Baltijos šalių ekspertais vadinamus istorikus N. Meževičių ir V. Simindejų. Elektroniniuose laiškuose N. Meževičiui ir V. Simindejui ji rašo, kad jos atstovaujama advokatų kontora dirba kartu su Rusijos užsienio reikalų ministerija ir ieško ekspertų, kurie padėtų suformuluoti Rusijos Federacijos poziciją teisiniame ieškinyje prieš Baltijos šalis dėl rusų diskriminacijos. Konsultantų būtų prašoma įvertinti Baltijos šalių etninę sudėtį, pateikti istorinį vertinimą, kiekvienos tautinės grupės charakteristikas ir apibūdinti valdžios atskirose Baltijos šalyse santykius su vietos rusų mažuma per švietimą, kultūrą ir politinį atstovavimą.

„Gerbiamoji kolege, buvau atostogose ir komandiruotėje. Priimu jūsų pasiūlymą. Pasirengęs apsvarstyti detales“, – rašo A. Taranovai ne iš karto į jos laišką sureagavęs N. Meževičius. Tačiau į žurnalistų klausimus Baltijos šalių ekspertu save vadinantis N. Meževičius iki šiol taip ir neatsakė. Tyla į žurnalistų užklausą ir iš V. Simindejaus, nors Rusijoje uždraustame socialiniame tinkle „Facebook“ jis reiškiasi kone kiekvieną dieną.

V. Simindejus gimęs Latvijoje, studijavo istoriją Latvijos universitete, kaip pats giriasi – latvių kalba, tad ją esą puikiai moka. Po studijų išvyko į Rusiją, grįžo į Rygą kaip Rusijos ambasados atašė ir kaip SVR, dar vienos Rusijos specialiosios tarnybos, bendradarbis. Jį neretai buvo galima išvysti buvusios Europos Parlamento narės Tatjanos Ždanokos draugijoje. Pati T. Ždanoka – FSB agentė. 2012 m. Latvija V. Simindejų įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir uždraudė atvykti į šalį. Oficiali jo darbovietė – istorinės propagandos fondas „Istorinė atmintis“, o Latvijos žvalgyba jį vadina „vienu aktyviausių Rusijos informacinių priemonių prieš Latviją ir Baltijos šalis vykdytojų ir organizatorių“.

Apie N. Meževičių LRT Tyrimų skyrius kartu su kolegomis iš užsienio jau rašė prieš dvejus metus, kai analizavo iš Kremliaus nutekintų Rusijos propagandos schemų dokumentus. Baltijos šalių ekspertu pristatomas N. Meževičius yra Rusijos Pabaltijo tyrimų asociacijos (RAPI) vadovas ir valstybinio Sankt Peterburgo universiteto profesorius, Lietuvą vadinantis „fašistine“ valstybe, o Algirdą Paleckį – „Lietuvos prezidentu“ ir „sąžinės kaliniu“.

Tyrimų žurnalistų šaltinių duomenimis, N. Meževičius taip pat glaudžiai bendradarbiauja su FSB.

Neduoti Putinui argumentų

„Tarptautinė teisė automatiškai nepripažįsta idėjos, kad kiekviena ribojamoji priemonė, priimta dėl nacionalinio saugumo, yra teisėta. Štai kodėl stipriausias atsakymas Rusijai – nepateikti jai lengvų teisinių argumentų. Baltijos šalys turėtų rimtai įsitraukti į teisinius reikalavimus ir parodyti, kodėl jų priemonės pateisinamos pagal tarptautinę teisę. Rusijos režimas yra represinis ir sistemingai pažeidžia savo piliečių teises. Tačiau Tarptautinis Teisingumo Teismas nespręs bylos paprasčiausiai manydamas, kad Rusija meluoja politiškai, todėl viskas, ką ji sako teisiškai, turi būti klaidinga. Teismui svarbu faktai, taikytina teisė ir įrodymai“, – teigia tarptautinės teisės mokslininkas G. Bogušas.

Rusija gali pati sau pakenkti perspausdama su propagandos ir dezinformacijos kiekiais, lydinčiais jos galimus ieškinius Baltijos šalims. Anot mokslininko, tuo pat metu labai svarbu rimtai žiūrėti į šį atvejį ir neleisti Putinui paversti jo politiniu instrumentu.

Praėjusį ketvirtadienį visos trys Baltijos šalys per laikinuosius patikėtinius Rusijoje darkart pakartojo, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimai dėl oro erdvės atvėrimo atakoms prieš Rusiją ir tai, kad jos diskriminuoja rusų tautybės asmenis, yra melagingi ir rodo sąmoningą Rusijos bandymą skleisti propagandą. Jie taip pat pabrėžė, kad Lietuva, Latvija ir Estija užtikrina visišką teisinės valstybės principų laikymąsi savo gyventojams.

Rusija taip pat dar kartą paraginta nutraukti karą prieš Ukrainą.