Lietuvoje teisiamas Antanas Kandrotas gegužės pradžioje netikėtai išvykęs į Minską ten atsidūrė kartu su skandalingu Latvijos politiku Aleksejumi Roslikovu. Abu veikėjai bendrauti pradėjo dar kovido pandemijos laikais. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, juodu kartu su bendražygiais iš Estijos savo šalyse būrė judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, ragino priešintis pandemijos apribojimams ir skleidė sąmokslo teorijas apie vakcinas. Ekspertai jų veikloje įžvelgia koordinuotos kremliaus operacijos požymių.
TYRIMAS TRUMPAI
- Į kaimyninę Baltarusiją šį pavasarį panašiu metu išvyko lietuvis A. Kandrotas ir Latvijos pilietis A. Roslikovas, kuriems yra iškeltos baudžiamosios bylos bei gresia laisvės atėmimo bausmės.
- Baltarusijoje jie aktyviai dalyvauja režimo propagandos kanaluose, kuriuose šmeižia Baltijos šalis ir atkartoja kremliaus režimo propagandos klišes.
- Šie abu veikėjai yra pažįstami nuo pandemijos laikotarpio, o A. Kandrotui grįžus iš kalėjimo 2025 m. būrė tinklą aktyvistų trijose Baltijos šalyse.
- Vakarų žvalgybos skelbia, kad pastarojo meto kremliaus režimo retorika Baltijos šalių atžvilgiu yra itin grėsminga, pasitelkiami dronų incidentai ir agresyvi dezinformacinė kampanija, kai šios valstybės kaltinamos užleidžiančios oro erdvę Ukrainos dronams.
- VSD nekomentuoja atskirų veikėjų elgesio, tačiau teigia, kad į Baltarusiją pabėgę ar išvykę aktyvistai iš Baltijos šalių aktyviai išnaudojami kremliaus dezinformacinėje kampanijoje.
„Labai geras jausmas, net nesitikėjau, kad toks bus“, – sako A. Kandrotas nuo Baltarusijos propagandinio valstybinio kanalo pakylos. Iš čia transliuojama tiesioginė laida iš gegužės 9-osios parado Minske. A. Kandrotas šioje šalyje atsidūrė vos kelios dienos iki šio minėjimo, nors Lietuvoje yra teisiamas riaušių byloje. Be šios jam taip pat yra iškeltos dar kelios baudžiamosios bylos.
„Deja, Lietuvoje ši šventė uždrausta. Na, oficialiai neuždrausta, bet visus tuos žmones, kurie ateina, atneša gėlių, visus tuos senukus, persekioja visokie neofašistai ir neonacistai. Vyriausybė į tai žiūri pozityviai. Ir labai gaila, kad kaimyninėje šalyje neleidžiama žmonėms švęsti savo šventės“, – postringauja A. Kandrotas.
Šalia jo stovi Edikas Jagelavičius, už šnipinėjimą rusijai kalinčio Algirdo Paleckio bendražygis, į kaimyninę Baltarusiją pabėgęs anksčiau nei A. Kandrotas – dar 2022 m. Šiųmetėje Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pažymima, kad E. Jagelavičius negrįžta į Lietuvą dėl galimos teisinės atsakomybės už jo išvyką į rusijos okupuotą Donbaso teritoriją ir dokumentų klastojimą steigiant asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Asociacija, vos prasidėjus rusijos invazijai į Ukrainą, organizavo išvykas į Baltarusiją ir rusiją bei vykdė šioms Lietuvai priešiškoms valstybėms palankią veiklą.
A. Kandrotą ir E. Jagelavičių kartu matome kalbančius Minske, o A. Kandrotas giriasi, kad dabar kartu įrašinėja ir laidas, bet šie veikėjai tokiu bendru reikalu užsiima tikrai ne pirmą kartą. 2021 m. rudenį jie kartu dalyvavo tuomet teisiamo A. Paleckio gynimo akcijoje Lukiškių aikštėje ir prie LRT. Pabėgęs iš Lietuvos, kaip rodo dokumentai, E. Jagelavičius įvairioms veikloms finansuoti gavo pinigų iš Vladimiro Putino įsaku įsteigto rusakalbių teisių gynimo fondo „Pravfondas“. Ir štai 2026 m. abu su A. Kandrotu atsakinėja į Baltarusijos režimo kanalo vedėjos klausimus, kada Lietuvoje pradėta drausti švęsti gegužės 9-ąją ir perrašinėti istoriją.
E. Jagelavičius atsako, kad viskas prasidėjo po 2000 m. „Bet jau konkrečiai persekioti pradėjo po Maidano 2014 m. ir prasidėjus specialiajai karinei operacijai. Tada šitą šventę pradėjo naikinti“, – sako jis.
„Šiuo metu šios šventės pažymėjimas yra įgavęs tylaus protesto formą“, – kalba Baltarusiško kanalo žiūrovams A. Kandrotas. „Ir žmonės tyliai švenčia šitą šventę, nes jie supranta, kad jei nustos tai daryti, šitą baisų karą jie atitemps pas save į namus, į savo šalį“, – jam atitaria E. Jagelavičius. Anot jo, žmonės tyliai švenčia, bet vis tiek švenčia, nes nori parodyti, kad jie nenori karo.
Persekiojimas už gegužės 9-osios, arba kitaip – Pergalės dienos, kaimyninių režimų laikomos viena svarbiausių ideologinių švenčių, minėjimą yra tik viena iš daugelio A. Kandroto per Baltarusijos režimo kanalus skleidžiamų minčių. Ji atitinka kremliaus skleidžiamus propagandinius naratyvus. Kituose interviu, duotuose įvairiems oficialiems režimo ir interneto kanalams, A. Kandrotas kartoja ir visas kitas propagandines klišes.
„Liaudis ir valdžia – du skirtingi dalykai: tiek protestų, visko, žmonės priešinasi“, – pasakoja A. Kandrotas ir kartoja, kad esą Lietuvoje demokratija, o Baltarusijoje – diktatūra, bet „mums duokite jūsų diktatūrą ir viskas būtų gerai“. Spaudos konferencijoje, kurią transliavo kremliaus propagandinis ir Lietuvoje draudžiamas kanalas „Sputnik“, jis prašo šio kanalo paramos, kad apie Lietuvoje atseit persekiojamą opoziciją, suprask, tokius kaip jis, informacija būtų skleidžiama kuo plačiau.
Į Baltarusiją išvykęs A. Kandrotas kalba ir kitomis režimui svarbiomis temomis – trąšų tranzitui ir energetikai. „Ačiū, kad pastatėte atominę elektrinę“, – sako A. Kandrotas. „Tikimės, kad ją mums pigiai parduosite. O mes jums leisime kalio trąšų tranzitą. Štai tokie yra draugiški ir verslo santykiai“, – sako jis.
Dar kitame interviu šis veikėjas postringauja, kad Lietuva nėra savarankiška valstybė, kad ji darys tai, ką jai esą lieps daryti amerikiečiai. Ir daugelyje A. Kandroto interviu režimo informaciniams kanalams nuskamba, kad jis mano, jog Lietuva provokuoja Baltarusiją griežtam atsakui. „Įsivaizduokite, jei Baltarusija nuolat palaikytų štai tokią retoriką, kokią dabar palaiko Lietuva Baltarusijos atžvilgiu. Kas galėtų tai ištverti? Stebiuosi, kiek jūsų liaudis gali tai tverti.“
Iš bendražygio lūpų – identiški pasisakymai
A. Kandrotas, kuris jau ilgiau nei mėnesį aktyviai atkartoja tipinius rusijos režimo propagandinius naratyvus, Baltarusijoje gegužės pradžioje atsidūrė ne vienas. Labai panašiu metu, kaip ir Celofanu pravardžiuojamas lietuvis, į Baltarusiją pabėgo Latvijos pilietis ir buvęs Saeimos bei Rygos tarybos narys A. Roslikovas. Jam, kaip ir A. Kandrotui, Latvijoje yra pradėta baudžiamoji byla. Pernai Latvijos Saeimoje svarstant deklaraciją dėl nusikalstamai vykdytos sovietinės okupacinės valdžios rusifikacijos Latvijoje ir jos kalbinių padarinių šalinimo, A. Roslikovas sukėlė didžiulį akibrokštą. Jis ne tik kritikavo šią deklaraciją, bet ir rusiškai pareiškė, kad „rusų kalba yra mūsų kalba, mūsų – daugiau“ bei parodė nepadorų gestą.
Kartu su A. Kandrotu į Baltarusiją išvykusio šio buvusio Latvijos politiko filmuojamuose vaizdo įrašuose skamba identiški pareiškimai, kuriuos skleidžia ir lietuvis.
Viename paskutinių šios savaitės įrašų socialiniuose tinkluose A. Roslikovas teigia, kad Baltijos šalis, esą labiausiai nacionalistines Europoje, šiuo metu valdo ne latviai, ne estai ir ne lietuviai, o esą atvežtiniai žmonės, kurie užaugo JAV arba Didžiojoje Britanijoje. Rusakalbis latvis užtikrintai aiškina, kad jie buvo parengti, išmokyti ir esą dabar tiksliai vykdo komandas išprovokuoti rusiją ir Baltarusiją, „sukelti konfliktą, kad jis maksimaliai blogai baigtųsi šiam regionui“.
Lygiai taip pat kaip ir A. Kandrotas, varo pleištą tarp valdžios ir žmonių, mat šie, esą manipuliuojami nesavarankiškos valdžios, karo tikrai nenori beigi dėkoja baltarusiams, kad jie nepasiduoda tokioms provokacijoms.
Dar kituose vaizdo įrašuose A. Roslikovas kelia klausimą, ar įmanoma Baltijos šalims sugrįžti į energetinę sistemą BRELL, iš kurios šios pasitraukė 2025 m. Šiam procesui Baltijos šalys ilgai ruošėsi ir jis galiausiai nutraukė vieną paskutinių energetinės priklausomybės nuo buvusio sovietinio bloko šalių bambagyslių. Iš Baltarusijos energetikų sulaukęs vienareikšmiško atsakymo, kad grįžti į BRELL žiedą galima labai paprastai, A. Roslikovas, kaip ir A. Kandrotas, džiaugiasi būsima galimybe ir vėl naudotis pigia baltarusiška elektra.
„Šiandien Pribaltika pasirinkta kaip naujas veikimo teatras, kurioje planuojamos provokacijos“, „Europa provokuoja Rusiją atidaryti antrą frontą ir karo nėra tik dėl mūsų kaimynų sveiko proto“, – nuolat kartoja A. Roslikovas.
A. Kandroto ir A. Roslikovo kalbos, neretai net pažodžiui, sutampa su pareiškimais, kuriuos paskutiniu metu platina oficialiais vadinami rusijos režimo propagandos kanalai, taip pat kremliaus režimas per institucijas ir savo politinius lyderius. Vakarų žvalgybos sutaria, kad kremlius, pasitelkęs dronų incidentus ir eskalacinę retoriką, kaitina situaciją Baltijos šalyse ir siekia gąsdinti bei kiršinti visuomenes. rusijos atstovų pareiškimuose melagingai teigiama, kad esą Ukraina ruošia smūgius rusijai iš Baltijos šalių teritorijos ir Ukrainos kariai jau dislokuoti Latvijoje.
VSD tiesiai neatsako į LRT Tyrimų skyriaus klausimą, ar lietuvis A. Kandrotas ir jo bendražygis Latvijos pilietis A. Roslikovas koordinuotai panašiu metu išvyko į Baltarusiją, kad prisidėtų prie kremliaus vykdomos operacijos, nes tokia informacija gali pakenkti žvalgybos institucijų veiklai. Tačiau pripažįsta, kad priešiškų šalių režimai sustiprino veiklą prieš Baltijos valstybes, aktyviai pasitelkdami iš jų išvykusius ar pabėgusius asmenis.
„Tokie veikėjai neretai įtraukiami į propagandos ir dezinformacijos sklaidą, taip pat dalyvauja informacinėse operacijose prieš regiono valstybes“, – teigiama VSD atsakyme.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus anksčiau surinkta medžiaga neleidžia abejoti, kad labai panašiu metu matomais socialiniuose tinkluose tapusių ir gerbėjų auditoriją aštriais pasisakymais būrusių A. Kandroto ir A. Roslikovo keliai persipynė dar pandeminiu laikotarpiu. Bendradarbiavimas nenutrūko ir jai pasibaigus, o A. Kandrotui prieš metus išėjus iš kalėjimo jis dar suintensyvėjo.
Ekspertai jų veikimą taip pat mato kaip tęstinę platesnę kremliaus režimo operaciją. Anot politologo ir propagandos eksperto Nerijaus Maliukevičiaus, šių veikėjų elgesys panašus į įdarbinto tinklo veikimą. „Jis atliko tam tikras funkcijas iki to. Skleidė įvairias sąmokslo teorijas. Ir dabar atlieka tai Baltarusijoje. Tas vyksta tuo pat metu, kai Rusija aktyviai vykdo informacinę operaciją prieš Baltijos šalis, ypač nukreiptą prieš Latviją dėl neva dronams suteikiamos erdvės, – teigia politologas. – Man labai patinka Lenkijoje tokiems veikėjams suteiktas epitetas – jie vadinami Putino chaoso agentais.“
Chaosą jie sėja ne pirmus metus.
Susitiko prie sienos, bet teko apsisukti
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga, A. Roslikovas buvo atvykęs į Lietuvą per 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingą, kuris virto riaušėmis, – jis mitingą transliavo tiesiogiai. Prie riaušių organizavimo prisidėjo A. Kandrotas – jis užfiksuotas raginantis žmones atvykti ir prisijungti prie neišsivaikščiojusio mitingo, kai minia apsupo Seimą, kurstantis juos imtis prievartos veiksmų ir pats užstojantis kelią pareigūnų transportui. A. Kandrotui pirmos instancijos teismas riaušių byloje skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
A. Kandrotas sako, kad tuo metu A. Roslikovo dar nepažinojo, nes nepamena, kad būtų kalbėjęsi tame mitinge. Bet juos supažindino kitas latvis apytiksliai panašiu metu.
Gal taip tik sutapo, bet 2021 m. rugpjūtį A. Roslikovas Rygoje prisideda prie labai panašaus mitingo, koks vyko Vilniuje. Rygos mitinge taip pat buvo panašios simbolikos su apeliacija į nacių režimo nusikaltimus. Tiesa, į riaušes jis neperaugo, tačiau įvairių provokacijų prie valstybės institucijų išvengti nepavyko.
Po protestų bangos Latvijoje ir Lietuvoje save opozicijos aktyvistais vadinantys veikėjai ėmė kalbėti apie vienijimąsi. A. Kandrotas užfiksuotas ne kartą vykęs į Latviją kalbėti apie šeimos gynėjų judėjimą, taip pat į Estiją, kur ėmė rastis tokių pačių protestų užuomazgos. Viename vaizdo įrašų iš Talino A. Kandrotas teigia, kad „jie dar nepriėjo iki mūsų lygio, pas juos dar dainos ant scenos, vaikai pasirodo“. Toje pačioje transliacijoje jis pasakojo, kad atvyko konsultuoti estų, „kaip tai daroma“.
Po 2022 m. vasario 24 d. pradėtos rusijos invazijos A. Kandrotas su A. Roslikovu taip pat elgėsi panašiai. Jie menkino užpultai Ukrainai paramą renkančias organizacijas, nuolat kalbėjo apie negeroves Ukrainoje, priešino vidaus problemas ir pagalbą Ukrainai. Abu kovojo prieš Ukrainos vėliavas ant viešųjų pastatų.
2025 m. spalį Estijoje buvo suorganizuota konferencija, skirta rusakalbių teisėms Baltijos šalyse. Ją organizavo Estijos rusakalbių teises ginanti vietos politikė Olga Ivanova, iškėlusi savo kandidatūrą Talino mero rinkimuose.
Į konferenciją turėjo atvykti A. Roslikovas, o kartu su juo į Taliną vyko ir A. Kandrotas. Lietuvos ir Latvijos piliečius Estijos pareigūnai informavo, kad jie laikinai nepageidaujami Estijos teritorijoje. Taip, sako A. Kandrotas, jam ir nepavyko susipažinti su O. Ivanova, nors jis vyko į Taliną dalyvauti specialioje spaudos konferencijoje. Teigė, kad norėjo jiems pasiūlyti pabendrauti su Baltarusijos opozicijos lydere, nes Lietuvoje nėra rusakalbių problemų.
Savo socialinio tinklo profilyje pati O. Ivanova A. Kandroto tarp svečių nemini, ji rašo tik apie A. Roslikovą ir kitus jo partiečius ir sako, kad tai, jog Estijos vidaus reikalų ministerija nusprendė uždrausti šį renginį, yra „pavojingai toli nuo pagrindinių demokratijos vertybių“.
Dar kartą panašų rusakalbių teisių gynimo renginį pernai gruodį organizavo jau pats A. Roslikovas Latvijoje, į kurį buvo pakviesti A. Kandrotas ir O. Ivanova. Tačiau jis baigėsi Lietuvos pasienyje. Vaizdo įraše, kurį publikuoja savo socialiniuose tinkluose A. Roslikovas, jie su A. Kandrotu apsikabina Lietuvos pasienyje su Latvija ir paskelbia, kad į Latviją nebuvo įleista Estijos pilietė O. Ivanova.
Apie tai, kad jos, kaip privataus asmens, neįleido į Latviją ir kad draudimas atvykti į kaimyninę šalį galioja pusę metų, parašo ir pati O. Ivanova.
Nei ji, nei A. Roslikovas kol kas niekaip nereagavo į žurnalistų siųstus klausimus.
Tuo metu A. Kandrotas sako, kad buvo nustebęs, kad A. Roslikovas išvyko į Baltarusiją – esą jis išvažiavo mėnesiu anksčiau. Jis teigia ten yra nemažai iš Latvijos pasitraukusių Latvijos rusų, bet su Estijos rusakalbiais dar nesusipažino. Paklaustas, kodėl taip sutampa jo ir A. Roslikovo pasisakymai, o šie atkartoja kremliaus propagandos naratyvus, A. Kandrotas sako, kad jie tiesiog taip pat galvoja.
Nors A. Kandrotas teigia nederinantis pasisakymų su Latvijos kolega ir jo planų nežinantis, bet žino, kad A. Roslikovas važinėja po Baltarusijos gamyklas ir tikisi, kad su juo pasidalins kontaktais ir jam pavyks nuvažiuoti iki tų pačių gamyklų.
