Slapti dokumentai: kaip Kremlius gelbėjo „Maskvos namus“ Vilniuje

Kol Lietuvoje niekaip neišsprendžiamas „Maskvos namų“ griovimo klausimas, iš Kremliaus ir Maskvos diplomatų susirašinėjimų aiškėja, kad projektą sužlugdė pačių rusų godumas ir vėliau dėl to atsiradusios teisinės problemos, kainavusios pinigus, kurių niekas nenorėjo padengti. Kremlius bandė gelbėti žlungantį projektą, o vienas iš siūlymų – paveikti Lietuvos interesus Rusijoje.

Aiškėja, kad Lietuvai sustabdyti „Maskvos namų“ atsiradimą padėjo pats Rusijos režimas. Pastato statybos leidimą panaikinti 2016 m. leido atsiradęs papildomas aukštas, pridėjęs papildomus 3 metrus, kurių negalėjo būti. Tuo metu pastato statybas per asmeninę įmonę „Masyvo statyba“ vykdė pats namų vadovas, Lietuvos pilietis Aleksandras Makarovas.

Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad prie „Maskvos namų“ žlugimo prisidėjo ir didelis vagystės mastas.

„Tiek kiek pastato statybos kainavo, iš tiesų pinigų bent dvigubai daugiau buvo sumokėta tarpininkams, kurie statė čia. Tai buvo nebetoleruojamas vogimo laipsnis“, – LRT komentavo P. Poderskis, dabar einantis Aplinkos ministerijos kanclerio pareigas.

Atsiradusią progą Vilniaus valdžia išnaudojo kreipdamasi į teismus ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris 2018 m. pranešė, kad „Maskvos namai“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia išvada leido nebeišduoti statybos leidimo Kremliaus strateginiam kultūriniam projektui.

„Jiems tas įrankis, pastatyti Maskvos namus Vilniuje, buvo labai svarbus. Jie matė tai kaip prekybinį, ideologinį centrą, patalpas nuomoti įvairioms įmonėms. Mums, VSD, nebuvo abejonių, kad tai buvo įrankis, per kurį jie darytų įtaką Lietuvoje“, – LRT sakė ambasadorius prie NATO, buvęs VSD vadas Darius Jauniškis.

Dėl to, kad Lietuva projektą stabdė, pasipylė bylos teismuose. O teisinės išlaidos toliau skandino „Maskvos namus“, tačiau niekas Rusijoje nenorėjo jų apmokėti. LRT turimi dokumentai rodo, kad metinis namų įsiskolinimas 2020 m. pasiekė 24 tūkst. eurų. Vėliau paaiškėjo, kad tikroji „Maskvos namų“ skola siekė 160 tūkst. eurų, buvo priskaičiuota 240 tūkst. eurų delspinigių.

„Finansiškai atsakingam asmeniui – 5 450 eurų, „Masyvo statyba“ – 7 049 eurai, buhalteriams – 3 872 eurai, advokatui – 3 080 eurų“, – Maskvos vyriausybei skolas laišku vardijo A. Makarovas.

Anot jo, viskas buvo apmokėta iš asmeninės kišenės, tačiau pinigų teismams jau trūko.

„Gerbiama Natalija Aleksejevna! Informuoju, kad nebeturiu finansinių galimybių remti „Maskvos namus“ Vilniuje ir apmokėti teismo išlaidų“, – 2020 m. rugpjūtį Maskvos vyriausybės Užsienio reikalų departamentui rašė tuometis namų vadovas.

Šie susirašinėjimai – dalis 300 tūkst. dokumentų, susijusių su „Maskvos tautiečių namų“ pašto dėžutėmis, kurių informaciją gavo Danijos visuomeninis transliuotojas „DR“ ir jais pasidalijo su LRT Tyrimų skyriumi.

Planavo apeiti VSD keisdami pavadinimą

Tarp Vilniaus „Maskvos namų“ vadovybės, Maskvos vyriausybės ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos susirašinėjimas suintensyvėjo 2020 m. vasarą ir tęsėsi iki 2021 m. vidurio.

Elektroniniai laiškai rodo, kad Kremliaus atstovai bandė kurti įvairius strateginio projekto gelbėjimo planus, žadėjo atrasti pinigų, svarstė paveikti Lietuvos arba bent jau sostinės valdžią.

Maskvą greitai spręsti „Vilniaus klausimą“ ir gelbėti pastatą skatino dvi priežastys: senkantys pinigai ir laikas.

2020 m. liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė „Maskvos namų“ pretenziją ir pripažino, kad sostinės valdžios sprendimas netvirtinti Kremliaus namų statybų projekto dėl grėsmių nacionaliniam saugumui – pagrįstas. O suderinti naują leidimą, teismo sprendimu, Kremlius turėjo dvejus metus – iki 2022 m. lapkričio.

Todėl Maskvos vyriausybės tarnautojai, kurių atsakomybėje ir buvo pastatas Vilniuje, tikėjosi rasti kokį nors sprendimą. 2020 m. rugsėjo susitikime siūlyti keli žingsniai, taip pat pasidalinta optimistine žinia iš Kremliaus užsienio reikalų ministerijos.

„Ministerija pavedė nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Udalcovui išspręsti susidariusią situaciją dėl „Maskvos namų“ projekto“, – rašoma 2020 m. rugsėjo Maskvos vyriausybės rezoliucijoje.

Remiantis turimais dokumentais, tuokart susitikime nuspręsta per artimiausią mėnesį išanalizuoti tris galimus scenarijus: patvirtinti naują pastato projektą ir jo sąmatą; pakeisti „Maskvos namų“ oficialų pavadinimą ir paskirtį, taip apeinant VSD išvadą; parduoti pastato griaučius ir grąžinti pinigus į Maskvos iždą.

Po savaitės Maksvos statybų departamentui buvo pateikta išsamesnė galimų scenarijų analizė. Ją sukūrė „Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centro“ vadovo pavaduotojas Jurijus Makušinas, dabar vadovaujantis rusų namams Minske. Anot jo, galimybė pakeisti pastato pavadinimą ir paskirtį – realiausias scenarijus.

„Pavadinimo ir funkcinės paskirties pakeitimas gali leisti iš naujo teikti projektinius pasiūlymus. Neaišku, kaip į tai sureaguos saugumo departamentas. Manome, kad būtų tikslinga dėl to pradėti derybas su Vilniaus miesto savivaldybe“, – analizėje rašė J. Makušinas.

Mažiausiai realistiška galimybe pasirodė toliau bandyti tvirtinti pastato projektą, laimėti apeliacinį skundą, nes, kaip rašoma, teismai jau pripažino VSD išvados pagrįstumą.

„Atsižvelgiant į tai, sėkmingo apeliacinio skundo tikimybė yra itin maža“, – dėstė J. Makušinas.

Ydinga pasirodė ir galimybė parduoti pastatą. Aiškinta, kad tam iš pradžių reikėtų objektą oficialiai registruoti, o tai padaryti nebuvo įmanoma dėl nebaigtų statybų. Tuo labiau, pasak J. Makušino, nesukurta sistema grąžinti pinigus į Maskvos biudžetą.

Nepaisant Kremliaus valdininkų dėlionių, į klausimą įsitraukusi Rusijos užsienio reikalų ministerija turėjo kitokių planų, iš kurių pagrindiniu turėjo tapti – diplomatinis spaudimas.

Dideli Kremliaus pažadai

„Atsižvelgiant į tai, jog statybos leidimas „Maskvos namų“ neišduodamas dėl politinių motyvų, reikėtų ištirti galimybę daryti įtaką Lietuvos interesams Rusijos Federacijoje“, – kaip vieną iš priemonių paveikti Lietuvą 2020 m. vidiniuose susirašinėjimuose dėstė Maskvos vyriausybės atstovai.

Kokie tie minimi „Lietuvos interesai Rusijoje“ – neaišku, tačiau P. Poderskis prisiminė, kad 2020 m. Vilniuje vykusiame susitikime kalbėta apie „Vilniaus namus“ Maskvoje.

„Atsimenu vieną iš tų susitikimų, kurį inicijavo ambasada arba Maskvos vyriausybė, tiksliai negaliu pasakyti. Buvo plati delegacija, ją lydėjo ambasados darbuotojai. Jų tikslas buvo skatinti imtis „Vilniaus namų“ projekto Maskvoje. Jie akcentavo, kad čia veidrodinis principas. Tik jie dažniausiai pastato savo „KGBistų lizdą“ kitoje šalyje, o pačioje Maskvoje užtąso biurokratijoje ir retas pastatas, kuris atsistoja“, – apie susitikimus su Rusijos atstovais 2020 m. viduryje prisiminė politikas.

Vadinamasis veidrodinis projektas Maskvoje valdytas „Vilniaus vystymo kompanijos“ ir Lietuva nuomojosi sklypą sostinės centre.

Buvęs VSD vadas D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad iš tiesų Lietuvoje skubėta statyti „Maskvos namus“, kai Rusijoje Maskvos vyriausybė vilkino ir stabdė „Vilniaus namų“ projektą.

„Po 2014 m. Krymo įvykių jau visi puikiai matėm, kas ta Rusija yra. VSD informacija rodė, kad projektas Kremliui labai svarbus, ypač bandant sėti „rusų pasaulio“ idėjas“, – LRT komentavo D. Jauniškis.

Tai, kad vadinamojo judesio iš Rusijos buvo daugiau, prisiminė ir P. Poderskis.

„Bet ne iš oficialų atstovų, o iš žmonių, kurie turėjo interesą į tą Lietuvos nuomojamą sklypą Maskvoje“, – sakė jis.

Esą neoficialiai tarpininkauti bandė verslininkai iš Kaliningrado, kurie neva turėjo ryšių Maskvoje, ir norėjo imtis statybų Rusijoje. Tačiau jau nuo 2016 m. Vilniaus savivaldybė nematė poreikio projektą tęsti, o rusiška įmonė „Vilniaus namai Maskvoje“ 2021 m. likviduota.

Reaguodamas į 2020 m. Maskvos vyriausybės valdininkų parengtą strategiją, P. Poderskis svarstė, kad Kremlius nelabai suprato nuotaikos Lietuvoje – jau buvo apsispręsta, kad tokių namų sostinėje nebus.

„Turbūt tą strategiją parengė žvalgybos darbuotojai, kurie labai kreivai suinterpretavo, kodėl ta situacija su tuo pastatu atsitiko. Pavadinimo pakeitimas gal ką nors ir padėtų, bet nei teismo sprendimo, nei VSD išvados nekeistų“, – sakė buvęs Vilniaus administracijos vadovas.

Ambasadorius prie NATO D. Jauniškis, paklaustas ar pamena kaip situacija 2020–2021 m. iš tiesų vystėsi Vilniuje, sakė, kad buvo stebimi Maskvos veiksmai kovoti teisinėmis priemonėmis.

„Galiu pasakyti, kad jie pasirinko teisinį kelią, kai bandė visaip apeiti, bandė pavadinimą keisti, paskirtį keisti. Taip bandydami apeiti Lietuvos įstatymus“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Dokumentai rodo, kad Maskvos vyriausybės darbuotojų strategija neįtiko ir Rusijos diplomatams. 2020 m. gruodžio 4 d. Kremliaus inicijuotame susitikime diplomatai aiškiai pasakė, kad statybos privalo tęstis.

„Rusijos užsienio reikalų ministerija kartu su Rusijos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Maskvos nepaprastųjų situacijų departamentu spręs, kaip užbaigti „Maskvos namų“ statybas. Nesant teigiamų rezultatų, bus pradėti procesai tarptautiniuose teismuose“, – rašoma susitikimo ataskaitoje.

Kremlius taip pat žadėjo pagalbą išlaidų klausimą, skatinat Maskvą atlikti reikiamus mokėjimus, ir „išspręsti klausimus, susijusius su „Maskvos namų“ keliama grėsme nacionaliniam saugumui“, tačiau kokiu būdu tai planuota daryti – ataskaitoje nedetalizuota.

Bet dėliotus planus sugriovė įsisiautėjusi COVID-19 pandemija, dėl kurios diplomatai nebegalėjo organizuoti gyvų susitikimų Lietuvoje, ir darbą metęs „Maskvos namų“ vadovas, sukūręs pretekstą Lietuvos pusei įšaldyti projektą.

Žlugusios viltys

Rusiška biurokratija pasirodė neįveikiama ir Kremliaus diplomatams. Bandymai įkalbėti apmokėti Vilniaus sąskaitas vaisių nedavė. 2021 m. vasario 1 d. Maskvos vyriausybė gavo laišką iš „Maskvos tarptautinio bendradarbiavimo centro“, kad pinigų neduos, nors centras buvo namų Vilniuje dalininkas.

„Reaguodami į jūsų 2021 sausio 25 d. nurodymą pranešu, kad neturime teisinio pagrindo kompensuoti „Maskvos namų“ Vilniuje bylinėjimosi išlaidų“, – rašė centro vadovas Aleksandras Pankruchinas.

Tai reiškia, kad 2020 m. rugpjūtį siųstas pagalbos šauksmas liko neišgirstas. O tolesni dokumentai rodo, kad atsisakymas padengti bylinėjimo išlaidas galėjo tapti „Maskvos namų“ Vilniuje vadovo pasitraukimo priežastimi. Tai matosi kitame A. Pankruchino laiške Maskvos vyriausybei.

„2021 m. vasario 3 d. gavome viešosios įstaigos direktoriaus pranešimą apie atleidimą. Buvo surengtas visuotinis akcininkų susirinkimas direktoriui paskirti, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija jame nedalyvavo. Gegužę susirinkimas buvo inicijuotas pakartotinai, bet savivaldybė naujo direktoriaus kandidatūrą atmetė ir atsisakė siūlyti savo kandidatą, tuo keldama grėsmę tolesniam namų egzistavimui“, – rašė A. Pankruchinas.

Anot jo, kadangi nebuvo paskiriamas naujas „Maskvos namų“ vadovas, įstaigai pradėjo kilti bankroto rizika, nebuvo kam apmokėti sąskaitų. O tai, pasak Kremliaus tarnautojų, leido Vilniaus valdžiai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašau apsvarstyti galimybę suteikti finansinę paramą, kurios suma būtų reikalinga neapmokėtai skolai padengti“, – 2021 m. gegužės 31 d. laišką baigė A. Pankruchinas.

Koks buvo atsakymas – neaišku, turimuose dokumentuose tolimesnių susirašinėjimų nėra, tačiau, atrodo, kad pinigų taip ir neatsirado. 2020 m. „Maskvos namai“ turėjo mažiau turto nei sąskaitų, kurias reikėjo apmokėti, 2024 m. įstaigai iškelta bankroto byla.

„Aš manau, kad jie tiesiog suprato, jog yra beviltiška ir ką jie bedarytų, jie lietuvių institucijų neperlauš. Manau, kad tiesiog atsitraukta ir dabar bus koncentruojamasi į kitus projektus ir kaip čia mus įtakoti“, – situaciją apžvelgė D. Jauniškis.

LRT pateikė klausimus buvusiam įstaigos vadovui A. Makarovui elektroniniu paštu, tačiau kol kas atsakymų į juos nesulaukė, susisiekti visais viešais nurodytais telefonų numeriais taip pat nepavyko.