Likviduojamos viešosios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, valdančios vadinamuosius „Maskvos namus“ Vilniuje, kreditoriai negali jų nurašyti ir perduoti miesto savivaldybei.
Vilniaus apygardos teismas liepos 8 dieną paskelbė, kad įstaigos nemokumo administratorius Šatrijos biuras negali disponuoti savavališkai statytu objektu, nes neturi jo nuosavybės teisių.
„Pastatas įstaigai („Šatrijos biurui“ – BNS) nuosavybės teise nepriklauso bei negali būti realizuojamas. (...) Ji negali perduoti tokių teisių savivaldybei, todėl toks kreditorių sprendimas iš esmės pažeidžia imperatyvias įstatymo normas. Todėl egzistuoja pagrindas panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą“, – nutarė teismas.
Anot jo, Šatrijos biuras teises į „Maskvos namus“ įgautų tik likvidavus neteisėtą statybą.
„Kol savavališkos statybos (rekonstravimo) padariniai nėra pašalinti (...), tol negali būti sprendžiama dėl savininko teisių įgyvendinimo ir jo pareigų. Kol šie klausimai nėra išspręsti, tokios statybos padariniais (statiniais) naudotis ar juos parduoti kitiems asmenims draudžiama“, – skelbia teismas.
Teismui ieškinį teikusi Vilniaus savivaldybė abejojo, ar „Maskvos namų“ kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ – gegužės pradžioje galėjo priimti sprendimą nurašyti pastatą. Anot jos, nebaigtas statyti pastatas yra bevertis, jo perėmimas savivaldybei užkrautų nepagrįstą finansinę naštą jį nugriaunant.
„Siekis perduoti pastatą savivaldybei yra nesąžiningas, galimai norima išvengti teisinių pareigų, susijusių su pastato griovimu, o savivaldybė kaip viešojo administravimo ir vietos savivaldos subjektas savo finansus turi naudoti racionaliai – ji negali prisiimti įsipareigojimų už kitą asmenį“, – teigė sostinės valdžia.
Šatrijos biuras tikino, jog įstatymas nenumato išimčių, kad neparduoto turto negalima nurašyti ir perduoti savivaldybei dėl jo teisinio statuso – neteisėtos statybos.
„Įstatyme nėra įtvirtinta išimties, kad ši tvarka negali būti taikoma dėl turto teisinio statuso ar dėl to, kad tokio turto realizavimas civilinėje apyvartoje yra ribotas. (...) Priešingas aiškinimas reikštų, kad turtas, kurio dėl jo teisinio statuso objektyviai neįmanoma realizuoti, niekada negalėtų būti nurašomas“, – teigė nemokumo administratorė.
Kaip rašoma nutartyje, sprendimą nurašyti „Maskvos namus“ kreditoriai priėmė gegužės 6 dieną pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą – jis numato, kad nurašomas pastatas perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje jis yra.
Savivaldybė gegužės viduryje BNS teigė, kad jei vis tik ji nuspręstų pastato neperimti, galutinį sprendimą turėtų priimti teismas.
BNS rašė, Aplinkos ministerijos iniciatyva deramasi dėl taikos sutarties – siekiama susitarti, jog už pastato griovimą nebebūtų atsakinga Statybos inspekcija, o šią pareigą iš jos perimtų kita šalis – įmonė, kuri apsiimtų darbus atlikti savo ar kitomis privačiomis lėšomis, užsimenama, jog atsakomybę galėtų prisiimti ir savivaldybė.
Statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis birželio pabaigoje BNS teigė, kad savivaldybės ginčas dėl „Maskvos namų“ perėmimo derybas dėl taikos daro sudėtingesnes, tačiau proceso nestabdo. Jis taip pat nurodė, kad dar nėra aišku, kada galėtų būti susitarta dėl sutarties turinio.
Ministras Kastytis Žuromskas gegužės viduryje BNS teigė, jog taikos sutartis būtų pasirašoma tarp Statybos inspekcijos, Šatrijos biuro bei įmonės, kuri iš inspekcijos perimtų pareigą savo lėšomis nugriauti statinį.
Pasirašius taikos sutartį ją dar turėtų patvirtinti teismas. Statybos inspekcijos atstovė Viktorija Šinkūnienė BNS teigė, kad pagal teisės aktus ginčą baigti taikos sutartimi galima bet kurioje proceso stadijoje.
Kaip skelbė BNS, „Maskvos namų“ šalia sostinės centro ir naujo verslo bei būsto komplekso buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje idėja vystyta nuo 2004-ųjų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-ųjų gruodį pripažino savivaldybės išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigojo statytoją – viešąją įstaigą „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ gauti naują leidimą bei pagal jį pertvarkyti statinį.
Įstaigai to nepadarius, ji įpareigota pastatą nugriauti, o nevykdžius ir šio įpareigojimo, griovimą 2022 metais leista organizuoti Statybos inspekcijai.
