Vos Lietuvos įmonės ir įstaigos, kurios privalo rengti viešuosius pirkimus, išmoko atpažinti itališkas finansinių garantijų klastotes, rinkoje atsirado naujos – japoniškos. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, šiuo metu jau dvi valstybės įstaigos ir bent viena savivaldybės įmonė yra gavusios Japonijos „Sumitomo Mitsui Trust“ banko Liuksemburgo filialo finansines garantijas, kurios greičiausiai yra suklastotos. Tokią garantiją pro akis ir vėl praleido Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Investicijų valdymo agentūra, kuri anksčiau buvo suklupusi ant labai panašios itališkos klastotės.
LRT Tyrimų skyrius pernai atskleidė, kad viešuosius pirkimus rengiančias įstaigas buvo užplūdusios suklastotos Kinijos banko „China Merchant Bank“ išduodamos finansinės garantijos, kurias per lietuviškas bendroves platino abejotinos reputacijos italų finansų įstaigos. Pateikti laidavimą, garantiją iš banko arba finansinių garantijų draudimą iš verslo reikalaujama, kai šis dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Tai yra sutarčių užtikrinimo priemonė, kuri garantuoja, kad viešąjį konkursą laimėjusiai įmonei vėluojant atlikti darbą, blogai jį atlikus, palikus broko, neatlikus arba apskritai bankrutavus pirkėjas neliks be nieko.
Vieną tokią itališką klastotę dar 2024 m. pražiūrėjo KAM pavaldi Investicijų valdymo agentūra, kuri rengia viešuosius pirkimus gynybos sektoriuje. Tačiau po mūsų žurnalistinio tyrimo perkančiosios organizacijos tapo akylesnės ir atidžiau tikrina dokumentus.
Šiemet kovą LRT Tyrimų skyrius gavo informacijos iš „Plungės būsto“, kad rinkoje pasirodė galbūt suklastotos Japonijos „Sumitomo Mitsui Trust“ banko Liuksemburgo filialo finansinės garantijos. Vos tik „Plungės būstui“ kilo įtarimų dėl Japoniško banko finansinio produkto, jie kreipėsi į minimo banko Liuksemburgo filialą bei garantijoje nurodytą banko atstovę. Į abejas užklausas savivaldybės įmonė gavo atsakymus, kad jų turimi dokumentai yra pagaminti sukčių.
„Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas dėl aptiktos klastotės kreipėsi į policiją.
Labai panašiu metu tokią pat finansinę garantiją, surengusi viešąjį konkursą dėl specialiosios paskirties pastatų kapitalinio remonto darbų Rukloje, gavo ir KAM Infrastruktūros valdymo agentūra. Bet, kaip atsakymuose LRT Tyrimų skyriui teigia agentūra, jai garantija nesukėlė jokių įtarimų. Apskritai Krašto apsaugos ministerijos įstaiga teigia neturinti prievolės tikrinti kiekvieno gauto sutarčių laidavimo.
„Nei pasiūlymo vertinimo stadijoje, nei patvirtinant, kad pateikta garantija gali būti užtikrintas vieno iš dalyvių pasiūlymas, nei pasiūlymą pripažįstant laimėjusiu Infrastruktūros valdymo agentūrai garantija įtarimų nesukėlė, o teisės aktai neįpareigoja perkančiosios organizacijos kreiptis į kompetentingas institucijas dėl kiekvieno pasiūlymo laidavimo užtikrinimo įvertinimo“, – teigiama KAM atsiųstame agentūros atsakyme.
Tačiau agentūrą ši japoniška klastotė pasivijo pati. Dėl viešojo pirkimo Rukloje kilo civilinis ginčas ir rezultatą apskundusi pusė taip pat sulaukė oficialių Japonijos banko Liuksemburgo filialo atstovų patikinimų, kad Infrastruktūros valdymo agentūrai konkurentų kartu su kitais pirkimo dokumentais pateikta finansinė garantija yra klastotė.
Visos trys LRT Tyrimų skyriui žinomos Japonijos „Sumitomo Mitsui Trust“ banko finansinių garantijų klastotės Lietuvoje buvo tiesiogiai ar per tarpininką įsigytos iš bendrovės „Draudita“. Anksčiau ši įmonė ir su ja susiję asmenys buvo įtariami platinantys itališkas klastotes. Įmonė, kuri KAM sistemos rengtam konkursui pateikė neva japoniško banko garantiją teigė, kad „Drauditos“ platinamą dokumentą jiems pasiūlė licencijuotas profesionalus draudimo tarpininkas – „FT Broker“.
Įtarimų nesukėlė
„Apsisprendimas kreiptis į japonų finansų įstaigą („Sumitomo Mitsui Trust Bank“) nebuvo atsitiktinis ar grindžiamas kaina. Priešingai, ši institucija buvo pasirinkta tik todėl, kad turėjo patvirtinimą, jog ateityje galės išduoti garantijas visiems būsimiems sutarties vykdymo etapams. Kiti pasiūlymai tokio užtikrinimo tuometėje stadijoje nesuteikė“, – teigė galbūt klastotę įsigiję verslininkai.
Anksčiau Lietuvoje platintos italų finansų įstaigų klastotės buvo gerokai pigesnės. Esą Japonijos banko Liuksemburgo filialo vardu išduota garantija atitiko rinkos ir kitų tiekėjų siūlomas kainas.
„Tai papildomų įtarimų nekėlė ir objektyviai negalėjo kelti“, – teigiama įmonės atsakymuose į LRT klausimus.
Garantiją šiai įmonei pardavusios „FT Broker“ vadovas Arūnas Adomaitis sako, kad jam irgi joks įtarimas nesukirbėjo. Jis apskritai dar nėra tikras, ar kalbos apie klastotes yra pagrįstos.
„Pirmiausia norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad iki šiol mums tarpininkaujant buvo išduota tik viena Jūsų įvardintos japonų finansų įstaigos garantija. Be to, šiuo metu nėra jokios patvirtintos informacijos, jog ši garantija yra falsifikuota ar kaip nors kitaip netinkama. Dokumentas yra techniškai tvarkingas tiek savo forma, tiek turiniu, tiek atsakingų asmenų parašais“, – teigia A. Adomaitis. Anot „FT Broker“ vadovo, su „Draudita“ jie bendradarbiauja jau ne pirmus metus ir dėl šios garantijos įmonė pateikė visus reikalingus patikinimus.
„Šiuo atveju iš „Drauditos“ gavome nemažai patikrintos informacijos apie šią japonų finansų įstaigą bei jos filialą Liuksemburge – įskaitant nuorodas į Liuksemburgo registrus, informaciją apie atsakingą asmenį ir panašiai. Tad prieš pradedant dirbti su šiuo tiekėju paties tiekėjo patikimumas jokių abejonių nesukėlė. Jei teisingai suprantam, tai ir šiandien „Sumitomo Mitsui Trust“ bankas bei jo Liuksemburgo filialas yra tvarkinga, pilnai funkcionuojanti finansų įstaiga, teikianti paslaugas“, – teigia A. Adomaitis.
Kad „Sumitomo Mitsui Trust Bank“ bei jo Liuksemburgo filialas yra tvarkinga ir sklandžiai veikianti finansų įstaiga – tiesa. Tačiau bent jau tos trys garantijos, kurias matė LRT Tyrimų skyrius, šio banko vardu parduotos klientams Lietuvoje, greičiausiai yra išduotos kažkokios kitos, galbūt apskritai neegzistuojančios įstaigos.
Atidžiai apžiūrėjus dokumentus, matyti akivaizdūs skirtumai. Visų pirma matyti, kad ant dokumentų yra skirtingi bankų logotipai, o korespondencijos skiltyje yra nurodytos visiškai kitokios elektroninių pašto adresų pabaigos.
„Drauditos“ vadovas Ignas Panka sako, kad pradėjo aiškintis padėtį dėl jo įmonės platinamų japoniškų garantijų vos sulaukęs pirmųjų signalų. Tačiau iš jo šį produktą pirkę klientai teigė perspėjimų apie galimą klastotę neišgirdę. Vienos įmonės vadovė apie įtarimus, kad jos įsigyta finansinė garantija gali būti suklastota, sužinojo iš LRT žurnalistų.
„Atsižvelgdami į klientus ir siekdami aiškumo, laikinai pristabdėme šių garantijų platinimą. Kartu norime pabrėžti, kad klientai, jau įsigiję minėtas garantijas, gali jaustis užtikrintai – bendrovė prisiima atsakomybę ir yra apsidraudusi veiklas civilinės atsakomybės draudimu, todėl nuostoliai, jei tokių atsirastų, būtų atlyginti“, – teigė savo komentare I. Panka.
Nereguliuojama „pilkoji zona“ vis dar nesutvarkyta
Iš dar vienos valstybės įstaigos – Kalėjimų tarnybos, gavusios tokią pat Japonijos banko garantiją, kreipimosi sulaukė ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tarnybai taip pat šis dokumentas jokių įtarimų nesukėlė.
„Problema yra tokia. Kad tikrini tada, kai sukelia įtarimų. Bet mums įtarimų nesukėlė“, – sako VPT direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas. Įrodymus, kad rinkoje vėl klaidžioja klastotė, jis pamatė tik minėtoje civilinėje byloje dėl KAM viešojo pirkimo.
„Dėl Kalėjimų tarnybos dar nežinome, ar tai autentiškas dokumentas ar suklastotas. O Infrastruktūros valdymo agentūros atveju, kadangi ginčas yra teisme, matome, kad ten yra atsiradęs įrodymas, jog dokumentai suklastoti“, – teigė A. Siniauskas.
Jis sakė norintis susirinkti visus dokumentus, turėti, kaip sako, „pilną vaizdą, visą paketą“ ir tuomet kreiptis į teisėsaugos institucijas. „Ir reikės iš esmės aiškintis, kas čia klastoja ir kur čia problema“, nes VPT neturi kompetencijos išsiaiškinti, ar tikrai kuri nors finansų įstaiga neklastoja laidavimo dokumentų.
VPT teigia pasigendanti Lietuvos banko įsitraukimo aiškinantis tokias situacijas. Tačiau Lietuvos bankas, kaip ir prieš metus, atkerta, kad tokie produktai yra visiškai ne jų reguliavimo sritis, nes jis prižiūri finansų įstaigas, kurios yra Lietuvoje įsteigtos ir yra Lietuvos banko licencijuotos arba kurios kitomis formomis teikia licencijuojamas paslaugas Lietuvoje.
„Buvome gavę keletą paklausimų dėl garantijų tikrumo, tačiau mes neprižiūrime šių paslaugų (nes finansinių garantijų teikimas nėra reguliuojamas), netvirtiname jokių dokumentų galiojimo ar patikimumo. Kartu atkreipėme dėmesį į galimas rizikas, taip pat – kad Europos Sąjungoje fiksuojami signalai apie galimus sukčiavimus finansinėmis garantijomis“, – teigiama Lietuvos banko atsakyme.
Reikalingas įstatymo pakeitimas Seimo dar nepasiekė
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas bei Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako pasigendantis valstybės institucijų atsakomybės. Nes šiuo atveju žala, atsiradusi dėl suklastoto finansinės garantijos dokumento, tektų ne privačiam sektoriui, o viešuosius konkursus organizuojančioms valstybės įstaigoms ir įmonėms.
„Labai aišku, kas reguliuoja bankus. Labai aišku, kas reguliuoja draudikus. Ir staiga atsiranda keistas produktas, kurį sunku apibrėžti. Čia yra ta pilkoji zona. Yra lūkestis institucijoms, kad jos turėtų užpildyti tą tuštumą, vertinant dar ir tai, kad tai valstybės interesas, – teigia A. Romanovskis.
Jis sako, kad perkančiosios organizacijos, tarp kurių yra ir daug nedidelių viešųjų įstaigų, kaip bibliotekos, ligoninės, neturi tiek išteklių, kad galėtų atlikti išsamius tyrimus ar tiesiog atpažinti galimą klastotę.
„Matome, kad yra kažkokie keisti pavadinimai. Net negali suprasti, kas tai per organizacija, kas per produktas“, - sako draudikų atstovas. Laidavimas yra skirtas tam, kad perkančioji organizacija nepatirtų nuotolio, jei viešojo pirkimo laimėtojas nebegali įgyvendinti sandorio. Bet turint tokį neaiškų dokumentą, niekas nėra tikras, ar pavyktų išsireikalauti žalos atlyginimą.
Po itališkų falsifikatų antplūdžio pernai Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo surengusi visų institucijų pasitarimą, o po jo parengė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Pataisų projekte siūloma, kad viešuosius konkursus rengiančios perkančiosios organizacijos galėtų priimti tik tokius prievolių laidavimo dokumentus, kurie būtų išduoti tik Lietuvoje, kitoje ES valstybėje narėje ar valstybėje, kuri priklauso Europos ekonominei erdvei. O jei tai būtų kokia nors trečiosios šalies finansų įstaiga, su ja turėtų būti pasirašytas tarptautinis susitarimas.
Tokius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus Seimui ketinama pateikti šioje pavasario sesijoje.
O kol kas nuo klastočių įstaigoms ir įmonėms siūloma gintis paprastuoju būdu – pačioms rašyti į Japonijos, Kinijos ar kitų trečiųjų šalių bankus bei jų filialus ir klausti, ar tai jų išduoti dokumentai. Arba dažniau atsiversti Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisijos tinklapį. Ten yra skelbiamas ir nuolat atnaujinamas viešas neteisėto vardo panaudojimo registras.
Kiek anksčiau nei prieš mėnesį čia buvo paskelbta ir apie tai, kad sukčiai naudojasi minimu Japonijos banko filialo Liuksemburge vardu.
