Socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ partijoms sutarus dėl naujos valdančiosios daugumos, patvirtinta, kad keisis ir Vyriausybės galva. Juo, kaip ir kalbėta, taps Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Pastarųjų metų M. Sinkevičiaus karjeros vingiai gali priminti politinį serialą – nuo šviesių ateities perspektyvų jis krito į teisiamųjų suolą, o iš jo vėl pakilo į Lietuvos politikos olimpą.
Nors M. Sinkevičių, kuriam birželio 20-ąją sukaks 42-eji, dauguma žino kaip Jonavos rajono merą, visgi politinis kelias jį buvo atvedęs ir iki nacionalinės valdžios.
Įsitvirtinęs Jonavoje
Kone visas M. Sinkevičiaus politinis kelias nueitas savivaldoje, konkrečiai – Jonavoje. Ten gimęs politikas įsitvirtino rajono valdžioje jau 2007-aisiais, kai buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu.
Taryboje išdirbęs metus jis jau 2008-aisiais tapo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoju, o 2011-aisiais jau ir pats sėdo į savivaldybės vadovo kėdę.
Taip pat skaitykite
Palikti Jonavą jis sutiko tik 2016-aisiais, kai, socialdemokratams sudarius koaliciją su Seimo rinkimus laimėjusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jis tapo ūkio (dabar ekonomikos ir inovacijų) ministru.
Tiesa, tuokart jo skrydis nacionalinėje politikoje ilgai netruko, nes nepraėjus nė metams tuometis socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas paskatino partiją nutraukti koaliciją su „valstiečiais“. Nors dalis tuomečių socialdemokratų nutarė toliau likti koalicijoje ir dėl to turėjo palikti partiją, M. Sinkevičius tokiu keliu nepasekė ir paliko ministro pareigas.
Neseniai Edmundo Jakilaičio tinklalaidėje „Politika“ jis kalbėjo, kad tuomet likti pareigose jį primygtinai ragino ir „valstiečiams“ vadovavęs Ramūnas Karbauskis.
„Dirbau ekonomikos ministru, sekėsi neblogai, Saulius Skvernelis prašė likti, Ramūnas Karbauskis įtikinėjo pusantros valandos, bet pasakiau: „Ne.“ Atsitraukimas buvo politinis, ne dėl klaidų“, – tinklalaidėje sakė socialdemokratų vedlys.
Po trumpos karjeros ministerijoje M. Sinkevičius iškart į savivaldos politiką negrįžo – pusantrų metų ėjo „Jonavos vandenų“ direktoriaus pareigas. Meru jis vėl buvo išrinktas 2019-aisiais. Visgi naujoji kadencija jam buvo kupina iššūkių.
Nuo viršūnės – greitai ir skaudžiai
Apskritai, galima teigti, kad politinė situacija Lietuvoje galėjo atrodyti kitaip, jei ne „čekiukai“.
M. Sinkevičiaus politinė žvaigždė kilo. Po to, kai 2019-aisiais tapo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, jis tapo vienu matomiausių merų šalyje. Tvirtėjo ir jo pozicijos socialdemokratų partijoje, o kai kurie M. Sinkevičiui jau matavo ir premjero postą.
Taip pat skaitykite
Tačiau tuomet nutiko „Skaidrinam“. Visuomenininkas Andrius Tapinas ir jo vadovaujama „Laisvės TV“ ėmėsi purtyti savivaldybių tarybų narių išlaidų, kurias jiems kompensuoja savivaldybės, čekiukus.
2023-iaisiais M. Sinkevičiui buvo pateikti įtarimai dėl 2019–2023 metais Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.
Kaip paaiškėjo, mero pareigas ėjęs politikas iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.
Tų pačių metų lapkritį, sulaukęs įtarimų, jis sustabdė narystę socialdemokratų partijoje, o Lietuvos savivaldybių asociacija sustabdė jo, kaip asociacijos prezidento, įgaliojimus.
Pats M. Sinkevičius tikino esąs nekaltas.
„Nesijaučiu padaręs kokio nusižengimo ar nusikaltimo (...). Kol kas kliūties (eiti mero pareigas – BNS) nėra, aišku, kad gyvename teisinėje valstybėje ir šiuo atveju tik teismas pasisakys ar kelių instancijų teismai, nes teisiniai procesai Lietuvoje vyksta gana lėtai“, – bylai pasiekus teismą kalbėjo M. Sinkevičius.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto mero pareigas jam teko palikti, nes Apeliacinis teismas atmetė jo skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo.
Už tai teismas jam skyrė 12,5 tūkst. eurų baudą ir trejus metus uždraudė būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas. Tad ir meru būti jis nebegalėjo.
Tiesa, palikęs pareigas, M. Sinkevičius nesustojo ir savo tiesą bandė įrodyti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Ir jam pavyko.
2025-ųjų kovo pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nutraukė buvusio Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą ir panaikino žemesnės instancijos teismų apkaltinamuosius nuosprendžius.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė jį (...). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta“, – rašoma pranešime.
M. Sinkevičius iškart grįžo į Jonavos mero pareigas, o dar po metų buvo išrinktas ir socialdemokratų partijos pirmininku.
Visgi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo pripažinusi M. Sinkevičių supainiojus interesus. 2025-ųjų birželį komisija vienbalsiai nutarė, kad interesai buvo supainioti, bet, komisijos pirmininko teigimu, atsižvelgus į M. Sinkevičiaus savivaldybėje einamas aukščiausias – mero – pareigas, politikui šioje situacijoje „realios atsakomybės nėra“.
„Šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė atsakomybė, kuri reiškia, kad vienus metus asmuo negali būti skatinamas, renkamas ar skiriamas į aukštesnes pareigas įstaigoje, kur jis eina pareigas, arba įstaigų sistemoje. Tai reiškia savivaldybėje ir pavaldžiose organizacijose“, – žurnalistams sakė Gediminas Sakalauskas.
Taip pat skaitykite
M. Sinkevičius ir „Fegda“
Praėjusių metų viduryje garsiai pradėjo skambėti įmonės „Fegda“ pavadinimas. Jis pradėtas linksniuoti dėl kelio į Rūdninkų poligoną, kurį įmonė nutiesė su defektais. Pernai rugsėjį skelbta, kad nors kelyje pastebėti defektai, Krašto apsaugos ministerija (KAM) iš bendrovės nereikalauja kelio tiesti iš naujo.
Tuo metu ministerijai vadovavo socialdemokratė Dovilė Šakalienė, o portalas „Delfi“ paskelbė, kad „Fegdoje“ dirbo M. Sinkevičius, 2025-ųjų rugsėjį jau ėjęs laikinojo socialdemokratų pirmininko pareigas.
Anot „Delfi“, laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius „Fegdoje“ nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. kovo 7 d. ėjo komercijos direktoriaus pareigas – po to, kai įsiteisėjus Apeliacinio teismo nuosprendžiui Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl kaltinimų „čekiukų“ byloje politikui panaikino Jonavos mero įgaliojimus.
Registrų centro duomenimis, „Fegdos“ vadovas yra Jonas Jablonskis, valdyboje dirba Arvydas Gribulis, valdantis 33,44 proc. įmonės akcijų, taip pat Gintaras Kazakevičius, Rimvydas Šėrys ir Mantas Makulavičius.
Pasak portalo, M. Sinkevičiaus tėvas, tuometis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, 2020 m. taip pat dalyvavo teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje kartu su vienu „Fegdos“ akcininkų A. Gribuliu, o M. Sinkevičius kartu su juo esą priklauso tam pačiam medžiotojų klubui „Tauras“.
Buvusi krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė buvo užsiminusi, kad išsikvietusi „Fegdos“ atstovus pasikalbėti dėl šios situacijos sulaukė griežtos M. Sinkevičiaus reakcijos. Informacijos patikslinimą dėl „Fegdos“ buvo pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Pats socialdemokratų pirmininkas tvirtino, kad niekada neatstovavo šios bendrovės interesams centrinės valdžios institucijose.
„Niekada nei pats, nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis neatstovavau „Fegdos“ interesams jokiose centrinės valdžios institucijose“, – tvirtino politikas.
