Politikai ir teisininkai neslepia, kad Seimo sprendimas nepritarti teisėjo Nerijaus Meilučio kandidatūrai vadovauti Lietuvos apeliaciniam teismui antrą kadenciją, viešai neišsakius šiam teisėjui jokių priekaištų, stebina. Pasak parlamentarės Agnės Širinskienės, toks sprendimas gali reikšti „čekiukų“ bylose teisiamų ar jau nuteistų politikų kerštą teisėjui – N. Meilučio vadovaujamame teisme dauguma tarybų narių po apeliacinių skundų nagrinėjimo liko nuteisti, jie neteko pareigų savivaldybių tarybose, išteisinimo sulaukė tik keletas.
Seimo narei pritaria ir teisininkai Egidijus Kūris ir Skirmantas Bikelis. Jie pabrėžia, jog toks atvejis gali signalizuoti apie bandymą daryti įtaką teismų nepriklausomumui.
A. Širinskienė: teisine valstybe čia nekvepia
Seimo narė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė A. Širinskienė sako, kad vis dažniau pasigirsta versija, jog parlamento sprendimas nepritarti N. Meilučio kandidatūrai yra galimas „čekutininkų“ sąmokslas.
„Iš to, ką girdžiu, kokius kuždesius girdžiu Seime, galiu pasakyti, kad vienas iš argumentų, kodėl dalis balsavo, susilaikydami, arba balsavo prieš, greičiausiai, deja, ir buvo „čekučių“ bylos. Labai kvaila, matyt, galvoti, kad teismo pirmininko pakeitimas ką nors nulems tame teisme ir pakeis teismų praktiką.
Matyt, žmonės, kurie mažiau susidūrę su teise, galvoja, kad čia kokią įtaką padarys tokiu savo balsavimu. Tikrai liūdna, kad taip yra. Mano galva, siunčiamas ir teisėjams, ir teismų sistemai prastas ženklas, kad, jeigu bus politikams nepatinkančiu būdu pasibaigusios bylos, kad jų (teisėjų – ELTA) karjerai gali būti tam tikrų trikdžių. Mano galva, teisine valstybe čia nekvepia, įvyko toks apmaudus Seimo sprendimas“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
„Teismo pirmininkas arti nulio turi galimybę daryti įtaką bylų eigai, ypač jeigu jis nėra teisėjas tose bylose, tai yra labiau administracinė pareigybė. Kitas dalykas – teismai vadovaujasi įstatymu ir teismų praktika. Jeigu suformuota tam tikra praktika, tai sunku įsivaizduoti, kad nuo jos stebuklingu būdu bus nukrypta“, – tęsė parlamentarė.
Anot A. Širinskienės, Seimo nepritarimas N. Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo vadovus gali būti traktuojamas kaip kėsinimasis į teismų nepriklausomumą.
„Susidarė tiesiog įspūdis, kad tie Seimo nariai, kurie su teise neturi nieko bendra, įsivaizdavo, kad jie gali, matyt, pakeisti teismų praktiką, nepaskirdami pirmininko. Apmaudu dėl įsivaizdavimo, apmaudu ir dėl tokios teisėjams perduodamos prastos žinios. Tokie balsavimai yra tam tikras kėsinimasis į teismų nepriklausomumą. (Lietuvos apeliacinio – ELTA) teismo su tokiu Seimo sprendimu nesugriaus, bet kad žinutė su tokiu sprendimu teisėjams, pasiunčiama, akivaizdu. Man dėl tos žinutės labiau neramu, negu dėl trikdžių administracinių teisme. Aš pati buvau jo (Nerijaus Meilučio – ELTA) kandidatūros svarstyme, niekas neturėjo priekaištų. „Čekutininkų“ sąmokslas nėra didelis džiaugsmas“, – apgailestavo parlamento Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė.
Teisme – daugybė „čekiukų“ bylų: po nuosprendžių politikams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje
Nuo 2024 m. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama daugybė „čekiukų“ baudžiamųjų bylų, čia apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė ne vienas Jonavos, Lazdijų, Marijampolės, Alytaus rajono politikų: Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, esami ir buvę šios savivaldybės tarybos nariai Žilvinas Galimovas, Kęstutis Macionis, Gintaras Stašionis, Birštono tarybos narė Roma Žentelienė, Marijampolės vicemeras Artūras Visockis, buvęs Seimo narys ir buvęs Marijampolės tarybos narys Andrius Vyšniauskas, Alytaus rajono tarybos narys Danielius Jakubavičius.
Vėliau šios ir kitos „čekiukų“ baudžiamosios bylos apeliacine tvarka buvo ar tebėra nagrinėjamos Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo 2024 m. liepos šis teismas gavo 24 „čekiukų“ bylas, 15 bylų tokių bylų išnagrinėjo, 9 bylos dar yra nagrinėjamos. Po apeliacinės instancijos teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėdavo, tarybų nariams dažniausiai būdavo paliekami galioti apkaltinamieji nuosprendžiai, jie netekdavo teisės dirbti savivaldybių tarybose, gavusi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutraukdavo politikų įgaliojimus.
Teismams taip pat yra perduotos Seimo nario, buvusio Neringos tarybos nario Andriaus Bagdono, buvusių Akmenės rajono savivaldybės tarybos narių, o dabar Seimo narių Tomo Martinaičio ir Sauliaus Bucevičiaus baudžiamosios „čekiukų“ bylos. A. Bagdonas pirmosios instancijos teisme buvo nuteistas, tačiau jo nuosprendis neįsiteisėjo, byla liepą bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. T. Martinaičio ir S. Bucevičiaus bylos perduotos nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Teisininkas mano, kad tai gali būti „skandalingas atvejis“
Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto mokslininkas S. Bikelis, komentuodamas N. Meilučio situaciją, pastebėjo, kad teisėjui politikai jokių priekaištų neišsakė.
Anot jo, jei toks Seimo sprendimas yra susijęs su noru kerštauti teisėjui už sprendimus „čekiukų“ bylose, tokį atvejį galima būtų pavadinti skandalingu.
„Jų (priekaištų N. Meilučiui ir kitiems kandidatams į teisėjus – ELTA) nebuvo išsakyta ir kandidatų svarstyme Seimo komitete. Juolab, Apeliacinio teismo pirmininkas N. Meilutis pareigose jau išdirbo kadenciją, parodė, kad galėtų dirbti ir dar vieną. Nebent politologai galėtų patyrinėti, už ką ir kam buvo keršyta balsuojant prieš šias teisėjų kandidatūras.
Jei tai buvo kerštas dėl teismų praktikos ,,čekučių“ bylose, tai būtų labai liūdinantis ir net skandalingas atvejis. Nes tai rodytų didelę nepagarbą teismų nepriklausomumo ir teisės viršenybės principams – vieniems pamatinių demokratinės teisinės valstybės gyvavimo principų“, – Eltai sakė S. Bikelis.
ELTA primena, kad situacijų, kai parlamentas nepritaria teisėjų kandidatūroms į kitas pareigas, būta ir anksčiau.
2014 m. Seimas nepritarė tuomečio Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai buvo antras nesėkmingas mėginimas patarti skirti V. Zelianką kasacinio teismo teisėju. 2013 m. gruodį Seimas per slaptą balsavimą taip pat nepritarė šio teisininko kandidatūrai. V. Zeliankai vadovaujant Vilniaus apygardos teismui šio teismo teisėjų kolegija priėmė apkaltinamąjį nuosprendį Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariams „darbiečiams“ Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei.
E. Kūris: toks balsavimas kelia minčių
Eltos kalbintas buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris teigė neturįs faktų, dėl kokių priežasčių N. Meilučio kandidatūrai Seime nebuvo pritarta, tačiau politikų balsavimas jam kelia klausimų.
Kaip skelbta anksčiau, Seimas praeitą antradienį nepritarė N. Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo pirmininkus. Slaptame balsavime už paskyrimą balsavo 25, prieš – 53, susilaikė 24 parlamentaro nariai.
Parlamentas taip pat tądieną nepritarė ir Kauno apygardos teismo pirmininko Mariaus Bartninko paskyrimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Jo kandidatūrą palaikė 32, prieš buvo 44, susilaikė 25 parlamentarai.
„Tai kelia visokių minčių, kuo teisėjai neįtiko. Toks balsavimas rodo, kad tai buvo apgalvotas, suderintas sprendimas. Per daug balsų, panašu į tai, kad galima manyti kad tai – kryptingas veikimas, o ne pavienių Seimo narių noras nepalaikyti kandidatūros. Bet priežasčių aš nežinau, negaliu spekuliuoti, bet manau, kad pakankamai yra žmonių, kurie bando suvesti sąskaitas, nes argumentų dėl profesinio netinkamumo negirdėjau“, – Eltai sakė E. Kūris.
Teisininkas priminė, kad tos pačios Seimo kadencijos parlamentarai yra neleidę patraukti atsakomybėn nusikaltimais įtariamų politikų.
„Seimas, kuris pagal generalinės prokurorės teikimą nenaikina neliečiamybės nusikalstamomis veikomis įtariamiems Seimo nariams, kartu sprendžia dėl teisėjų. Kai Seimas elgiasi šitaip, galima klausti, ar čia nėra sąskaitų suvedimas su teisėjais?“, – svarstė E. Kūris.
Pernai lapkritį Seimas nepanaikino „čekiukų“ byloje figūruojančio parlamentaro, socialdemokratų frakcijos nario Antano Nedzinsko teisinės neliečiamybės. Tai buvo antrasis kartas, kai parlamentaras nesutiko panaikinti „čekiukų“ byloje figūruojančio valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo teisinės neliečiamybės. Balandį Seimas atsisakė leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn socdemų atstovą Arūną Dudėną.
N. Meilutis: teismas turi veidą ir stuburą
Į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus antrai kadencijai nepatvirtintas teisėjas N. Meilutis Eltai nekomentuoja Seimo sprendimo nepritarti jo kandidatūrai. Jis džiaugėsi teismo darbo rezultatais ir tuo, kad jo vadovaujamas teismas turi „veidą ir stuburą“.
„Tegu, kas priima sprendimus, tegu juos ir komentuoja. Tai, ką aš jaučiu, nemanau, kad čia kam įdomu. Aš dirbau savo darbą ir dirbsiu savo darbą. Nematau didelės prasmės komentuoti. Niekaip nevertinu, nes ne teisėjo darbas politinius sprendimus vertinti. Tie, kurie priėmė tuos sprendimus, tegu komentuoja ir vertina“, – Eltai sakė N. Meilutis.
N. Meilutis viešai dėkojo teisėjams ir visai teismo bendruomenei už puikų darbą ir darbo rezultatus.
„Teismo autoritetas yra visų jame dirbančių nuopelnas. Visi stengėsi, visi dirbo ir Lietuvos apeliacinis teismas tikrai yra gerbiamas teismas visoje teismų bendruomenėje“, – sakė penkerius metus Lietuvos apeliaciniam teismui vadovavęs teisėjas.
Daugiau nei 20 metų teisėjui dirbantis N. Meilutis, kalbėdamas apie savo darbą, pripažino nesantis „švelniakailis“.
„Jeigu dirbi savo darbą ir tiki tuo, ką darai, nieko sunkaus nematau. Aš nesu iš tų švelniakailių, kuriems galima laužyti (stuburą – ELTA)“, – į žurnalistės klausimą, ar sunkus teisėjo darbas, atsakė N. Meilutis.
Lietuvos apeliaciniam teismui N. Meilutis pradėjo vadovauti 2021 m. birželį, jo penkerių metų kadencija baigsis šio mėnesio pabaigoje.
Anksčiau jis dirbo Kauno miesto apylinkės, Kauno apygardos ir kituose teismuose.
Eltos kalbinti advokatai, prokurorai anonimiškai atviravo pastebintys, kad Apeliacinis teismas pasižymi tuo, kad neretai baudžiamosiose bylose skiria griežtas bausmes.
„Kerta“ ir „kerta“ įvairiose bylose – „čekiukų“, kontrabandos, narkotikų. Skiria griežtas bausmes, labiau linkę palaikyti kaltinimo poziciją", – Eltai sakė baudžiamųjų bylų nagrinėjime dalyvaujantis advokatas.
Kiti jo kolegos pastebi, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai linkę naikinti žemesnės instancijos išteisinamuosius nuosprendžius, neretai patys inicijuoja įrodymų tyrimo atlikimą, vėl į teismą kviečia jau pirmosios instancijos teismo apklaustus liudytojus, aiškinasi neaiškumus bylose.
„Meilutis tikrai turi stuburą, bet šio teismo kolegijos priima įvairius sprendimus“, – mano kitas prokuroras.
N. Meilutis pats yra pripažinęs girdėjęs apie tai, kad yra vertinamas kaip griežtas teisėjas, kuris ne visiems teisininkams kelia susižavėjimą.
„Esu nuskambėjęs kaip kirvis, girdėjau istorijų apie save“, – per Teisėjų tarybos posėdį yra pripažinęs N. Meilutis.
Lietuvos apeliacinio teismo kolektyvas palankiai vertina savo vadovą, tą nurodė ir anoniminėje apklausoje.
Viena teismo darbuotojų anonimiškai Eltai pasakojo, kad Seimo sprendimas nepritarti N. Meilučio skyrimui antrajai kadencijai įstaigos darbuotojus labai nustebino.
„(N. Meilutis – ELTA) reiklus, jam darbo bet kaip nepadarysi. Su juo atėjo Lietuvos apeliacinio teismo vardas. Jis tikrai yra tas žmogus, kuris rodo savo pavyzdžiu, kaip reikia elgtis. Jeigu nulinė tolerancija diskriminacijai, priekabiavimui, tai to ir laikomės. Sako, kad, jeigu mūsų tokios vertybės, tai ir turime to siekti, ir jis savo pavyzdžiu rodo, kaip to pasiekti. Priimdamas sprendimus, pirmininkas tariasi su kolektyvu, jam svarbu, kaip dirba žmonės. Jam svarbu, kad žmonės įsitrauktų, jaustųsi reikalingi ir laimingi. Meilutis sugalvojo veiklas, kad darbuotojai vieni kitus pažintų, bendruomeniškumą skatino teismo, grįžtamąjį ryšį. Jis rimtas, įsigilinęs, bet tikrai turi ir humoro jausmą“, – Eltai pasakojo Lietuvos apeliacinio teismo darbuotoja.
Pagal Konstituciją Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis apeliacinius ir kitus skundus dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismų procesinių sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo išimtinė kompetencija yra prašymų pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimus nagrinėjimas.
